„Laikas keisti“, – tarė jis ir parodė didįjį pirštą. Tamsūs akiniai, šalmas, motociklas. Buvęs sovietinės milicijos autoinspektorius, dabar didmiesčio meras, dar pasikeikė ir pasitaisė baikerio grandinę. „Laikas keisti požiūrį į savivaldą“, – tęsė jis kartodamas kregždučių partijos programos tezes. Romos ir Čikagos miestuose įgyta mero baikerio patirtis buvo neįkainojama.
Numesk nuorūką – susimokėk baudą ir paremk mero turistinę kelionę. Nori įvažiuoti į senamiestį – „bašliuok“, nes trūksta pinigų mokėti už mero darbą savaitgaliais. Regis, aktyvus vilniečio dalyvavimas savivaldoje – neišvengiamas, ir pirmasis kregždučių pažadas jau įgyvendintas.
„Drąsiau išleiskite vaikus į mokyklą. Gėda bus švęsti Lietuvos tūkstantmetį, jeigu mokiniai dar turės šalti nesutvarkytose mokyklose“, – programoje ulbavo kregždutės, o už baikerio nugaros motociklo dūmuose skendo šiukšlynu virtusi mokykla: skilę langai, iš grindų kyšančios vinys, neveikiantys tualetai.
Baikeriui metas į Kirtimus. Savivaldybei rūpi smulkusis verslas. Romams ji dosni – efektyvi ir profesionali pagalba pradedantiesiems verslininkams. Nauji namukai, kebabinė.
Skersvėjai nuo išvietėmis virtusių transporto stotelių po sostinę jau nešioja permainų kvapą. Taip, laikas keistis.
Patenkinto mero motociklas burzgia toliau link išskirtinės svarbos objekto – stadiono. Jokių konservavimų! Dar dešimtys milijonų litų – ir užbaikim! Jei nėra pinigų, pasiskolinkim! Net apmaudu, kad už tokius pasiūlymus iš Prezidentūros jis buvo išvytas lauk.
Šįkart kelionės nesinori įforminti kaip viršvalandžių. Baikeris pavargo. Laikas atsipūsti. Namo į Žvėryną! Su visu motociklu įvažiuoja į liftą. Vienas, du, trys: mansardoje – tik jis ir mylimas „Harley“.
Vakaro rimtį drumsčia telefono skambutis. „Mokesčių inspekcija. Kodėl vėluojate pateikti turto deklaracijas?“ Sąžinės jie neturi! „Šia tema komentarų nebus. Gal kur buvau išvykęs, nespėjau“, – atšovė baikeris.
Gėrėdamasis kitame Vilniaus gale Lazdynų šiukšlių skleidžiamais dūmais, jis, kaip įprasta, pacitavo kregždučių programą: „Švari ir patogi aplinka, kurioje gyvename, – svarbiausia.“
Baikeris nejučia užsnūsta ir ima sapnuoti kažkokį tolimą miestą...
2007-ųjų ruduo. „Laimučio vartų“ kavinėje vyksta UAB Vilniaus miesto savivaldybės akcininkų pasitarimas. Gimdoma nauja sostinės valdžia. Jaunas kregždinas paaiškina senam tvarkos ereliui: kregždės ir ereliai poruosis tada, kai miesto lyderiu taps tas baikeris. Vilius – jo vardas.
„Jis yra šeštas pagal sąrašą. Tai labai svarbu. Jis ten atsidūrė ne todėl, kad buvo labai populiarus tarp rinkėjų. Partijoje niekada neperlipsi kam nors per galvą. Aš žinau, kad jūs ir su dešimtu pagal sąrašą kalbatės, galiu palinkėti tik sėkmės“, – sako baikerio draugas kregždinas, vardu Vidas.
Tačiau lemtingos poravimosi dienos teko laukti dar metus. Prie valdžios altoriaus meilės įžadus davė kregždutės, abonentai ir viena raudonžiedžių augalų rūšis. O nuvilti tvarkos ereliai dėjosi, kad lieka opozicijoje – tokie neva nuvilti meilužiai, kurie slapta duoda visiems.
Atrodė, kad buvęs autoinspektorius, dabar – meras ir baikeris, niekada nenubus.
