Siuntų skyriaus, esančio autobusų stotyje, durys varstomos be perstojo. Į jį užsuka ne tik studentų tėvai, užuomaršoms po savaitgalio norintys išsiųsti namuose paliktus daiktus, ar įmonių savininkai, bet ir kituose miestuose gyvenančius artimuosius nustebinti ketinantieji. Šie ateina nešini į dovanų popierių suvyniotus siuntinius ar tiesiog gėlių puokštes.
Siuntos autobusu per krizę ypač populiarios. Kaip teigia Panevėžio autobusų stoties vyriausioji administratorė Vilma Jonuškienė, darbo daugiausia turi siuntų skyriaus darbuotojos. Nors, pasak „Sekundės“ pašnekovės, tvarkyti siuntų gabenimo apskaitą pradėta tik prieš pusmetį, bet matyti, kad dabar aptarnaujama gerokai daugiau klientų.
V.Jonuškienė spėja, kad tai lėmė draudimas autobusų vairuotojams nelegaliai vežti siuntas, galbūt ir tai, kad žmonės, taupydami pinigus, patys rečiau vyksta į kitus miestus, be to, tokia paslauga – patogus, greitas ir gana patikimas būdas perduoti norimą daiktą.
Nors, pasak administratorės, pasitaiko, kad siuntų gviešiasi ir tuo autobusu važiuojantys nesąžiningi keleiviai.
Vagysčių – vienetai
V.Jonuškienė pamena atvejį, kai išlipęs autobuso keleivis iš bagažinės paėmė ne tik savo daiktus, bet ir siuntinius, supakuotus į vieną dėžę.
„Tąkart keli siuntinukai buvo sudėti į vieną dėžę. Vairuotojas bagažo pasigedo tik atvykęs į reikiamą vietą. Jį paėmė keleivis. Veikiausiai pagalvojo, kad pasipelnys. Dėl šio atvejo dar vyksta teisminiai procesai“, – pasakojo vyriausioji administratorė.
Pasak pašnekovės, tąkart vairuotojas, prisiminęs visus keleivius, apsistojo ties pirmu išleistuoju, o nuvažiavęs į tą vietą, kur jis išlipo, netoliese rado numestą dėžę, į kurią buvo supakuoti siuntiniai. Radinį vairuotojas perdavė policijos pareigūnams.
„Vairuotojui nuspėti kaltininką padėjo tai, kad keleivis pasiprašė išleidžiamas anksčiau, nevažiavo iki Kauno“, – pasakojo V.Jonuškienė. Jos teigimu, tokios vagystės – pavieniai atvejai, bet jie gera pamoka tiek vairuotojams, tiek visam personalui.
Sunkių siuntų nekilnoja
Siuntų kiekio, pasak V.Jonuškienės, nėra numatyta, tačiau siuntinių esant labai daug, jie paskirstomi keliems autobusams. Kaip tikina administratorė, jei reikia, siuntų vežama ir daugiau, tačiau autobuso neperkraunama.
Leistina norma yra penkiolika kilogramų, tačiau siuntų skyriaus darbuotojai keliais kilogramais sunkesnių siuntinių klientams negrąžina.
„Pasitaiko ir aštuoniolika, ir dvidešimt kilogramų sveriančių siuntinių. Tačiau klientai neišvaromi, jiems tiesiog perskaičiuojamas mokestis. Iš kitų miestų esame sulaukę 25 ir 38 kilogramus sveriančių siuntų“, – atskleidžia vyriausioji administratorė.
Panevėžiečiai, pasak jos, rečiau atneša didelių supakuotų daiktų. Jei siuntiniai viršija leistiną normą, paprašoma juos pasiimti tiesiai iš autobuso.
„Kad nereikėtų sunkių krovinių tampyti pirmyn atgal, paskambiname klientui ir paprašome, kai atvyks autobusas, pačiam pasiimti siunčiamą daiktą. Didesnius siuntinius dažniausiai siunčia ir gauna nuolatiniai klientai, bendrovių savininkai“, – kalbėjo pašnekovė.
Siuntos – staigmenos
Siuntinys neturi būti ilgesnis nei vienas metras, platesnis nei penkiasdešimt centimetrų, jo aukštis – iki trisdešimties centimetrų.
Panevėžiečiai dažniausiai siunčia automobilių detales, įvairių dokumentų kopijas ar originalus, studentams – maisto ir drabužių. Pasitaiko ir saldumynų, ir gėlių.
Labai retai pageidaujama pervežti dūžtamus daiktus, o jei tokių įdeda, užrašo: „Atsargiai – stiklas“.
„Daugiausia siunčia įmonės, pirmadienio rytą sulaukiame tėvų, kurie savo vaikams, studijuojantiems kituose miestuose, siunčia namuose paliktas kojines, pirštines, kitus daiktus. Buvo atvejis, kai į dėžę klientas įdėjo gėlių puokštę. Ką nors veikiausiai tokia dovana norėjo nustebinti“, – pasakoja V.Jonuškienė.
Pasak jos, daugiausia siuntų – iki penkių kilogramų svorio. Panevėžiečiai siuntinius dažniausiai siunčia į didžiuosius šalies miestus.
Neprisiima atsakomybės
Vairuotojai, prieš kelerius metus nelegaliai veždavę siuntinius, dabar taip neberizikuoja. Vieni bijo prarasti darbą, kiti yra principingi ir laikosi taisyklių.
V.Jonuškienė pripažįsta: nors autobusų stotyse jau seniai teikiamos siuntų gabenimo paslaugos, dar prieš keletą metų nemažai žmonių siuntinius brukdavo tarp-miestinių maršrutų autobusų vairuotojams.
„Šie, nors ir žinojo apie gresiančias sankcijas, už kelis litus sutikdavo nugabenti paketą į kitą miestą. Spėjama, kad iki 70 proc. autobusų stočių keleivių išlaipinimo aikštelėse lūkuriuojančių žmonių iš tikrųjų laukė ne atvažiuojančių giminaičių, o vairuotojams patikėtų siuntinių. Tokias nelegalias paslaugas pasirinkęs klientas negali būti tikras, kad siuntinys tikrai pasieks adresatą – vairuotojai neprisiima atsakomybės, todėl siunčiami daiktai gavėją gali pasiekti apgadinti arba nepasiekti išvis“, – pabrėžia V.Jonuškienė.
Klientams, pasak jos, nebereikia laukti, kada autobusas išvažiuos, ar pasislėpus stovėti, kad iš vairuotojo galėtų pasiimti siuntas.
„Mes dirbame nuo 5.30 iki 19 val. savaitgaliais – nuo 7 iki 16 val. Tai žmonėms patogu, jiems nereikia laukti, gali siuntinius ateiti atsiimti bet kada, kai mes dirbame“, – sako pašnekovė.
Kad nelegalių siuntinių gabenimas būtų sustabdytas, Panevėžio autobusų stoties administracija atitinkamų sankcijų pradėjo imtis maždaug prieš ketverius metus. V.Jonuškienė tikina, kad žmonėms nebuvo didelio skirtumo, tačiau vairuotojams buvo sudėtingiau.
„O ko žmonėms sunerimti? Jei neims vairuotojas, vis tiek per siuntų skyrių jų paketas bus išsiųstas. O ar tuos kelis litus sumokės vairuotojui, ar siuntų skyriui – jokio skirtumo. Kainos pastaruoju metu praktiškai nebesiskirdavo, nes vairuotojai buvo pakėlę savo įkainius“, – pažymi V.Jonuškienė.
Nustojo baimintis
„Sekundės“ kalbinti panevėžiečiai neslėpė, kad jie dažniausiai siunčia nedideles siuntas, tokias kaip studentų namuose paliktus mobiliuosius telefonus, dokumentų kopijas.
„Kartais, kai sūnus pritrūksta pinigų iki stipendijos ir negali parvykti namo, nusiunčiu kuprinę maisto. Teko siųsti šiltesnių drabužių, kai greitai atšalo, o jis tokių neturėjo“, – kalbėjo panevėžietė Irena.
Vaida REPOVIENĖ
