Lėtai Aušvico mirties stovyklos grindiniu žengia 90-metė Joana Laks su anūke. Ji čia pakliuvo 1944 m., būdama 14-kos. Tada ne iš karto suprato, kur buvo atvežta nacių.
„Kartą pamačiau, kaip iš kaminų virsta dūmai. Kai priėjau arčiau – jaučiau degančių kūnų smarvę. Tik tada supratau, kokioje vietoje atsidūriau“, – sako 90 m. Joana Laks.
Joana buvo viena iš daugiau nei milijono žydų, pakliuvusių į mirties stovyklą. Bet tik viena iš nedaugelio išgyvenusių:
„Visur buvo girdimos aimanos ir kankinamų žmonių riksmai.“
Šiandien į Aušvicą 75-ųjų stovyklos išlaisvinimo metinių proga grįžo maždaug 200 išgyvenusiųjų.
92-ejų Yvona Engelman su šeima čia atvyko net iš Australijos. Sako gyventi ten po stovyklos išlaisvinimo pasirinko todėl, kad žemėlapyje Australija buvo toliausiai nuo mirties stovyklos:
„Šiandien man skaudu būti čia po šitiek metų. Bet aš čia, man pavyko, esu apsupta vaikų ir anūkų. Taigi aš nugalėjau.“
Čia nužudyti ir sudeginti moters tėvai. Pati iš mirties nagų ištrūko per stebuklą, nes būdama 15-kos jau laukė mirties dujų kameroje:
„Dujos nesuveikė ir mes išėjome laukan. Nežinau, kaip tai paaiškinti.“
Moteris ragina žmones nebūti abejingais, jei mato neteisybę.
Aušvico stovykla dėl čia vykdytų kankinimų ir žudynių masto tapo baisiu Holokausto simboliu. Ir viso per Holokaustą buvo išžudyti 6 mln. žmonių. Šiandien, minint 75-ąsias stovyklos išvadavimo metines, čia renkasi ir viso pasaulio lyderiai. Tarp jų ir mūsų prezidentas Gitanas Nausėda.
Čia jis atvyko po to, kai kartu su Lenkijos prezidentu nusprendė nedalyvauti praėjusią savaitę vykusiame Holokausto minėjime Izraelyje, kur Rusijos prezidentas naudojosi proga skalbti Rusijos istoriją, kritikuodamas nacių kolaborantus, o Lenkijos prezidentui net nebuvo suteiktas žodis.