Įstatymas, dažnai taikomas bylose, susijusioje su šalies nacistine praeitimi, buvo pakeistas 2009 metais, kad restitucija būtų taikoma ir tais atvejais, kai meno kūriniai buvo ne pagrobti, o parduoti savininkams darant didelį spaudimą atsisakyti savo nuosavybės.
Monumentalus 34 metrų ilgio frizas, sukurtas pagal kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno (Liudvigo van Bethoveno) 9-osios simfonijos motyvus, anksčiau priklausė žydų Ledererių šeimai, kuri pabėgo į Šveicariją, kai nacistinė Vokietija 1938-aisiais aneksavo Austriją. Tos šeimos gausi meno kolekcija buvo konfiskuota.
Erichas Ledereris 1902 metais nutapytą kūrinį susigrąžino po Antrojo pasaulinio karo, bet Austrija neleido jam išvežti iš šalies kitų kūrinių, jeigu jis neparduos to frizo valstybei su didele nuolaida, nurodė šeimos advokatai. E.Ledereris 8-ame dešimtmetyje pardavė „Bethoveno frizą“ už 750 tūkst. dolerių.
Austrijos vyriausybė, kuri 1999 metais grąžino E.Ledererio paveldėtojams kelis su G.Klimtu artimai bendravusio menininko Egono Schiele (Egono Šylės) kūrinius, nurodė, kad vadovausi teisėjų kolegijos sprendimu, jog „Bethoveno frizas“ buvo teisėtai parduotas valstybei.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
