Atminties rūmų metodas turi skirtingus variantus, tačiau pagrindinė idėja yra vizualizuoti erdvę, pavyzdžiui, savo vaikystės namus, ir įsivaizduoti juose esantį baldą, kurį reikia susieti su norimu prisiminti daiktu. Metodo veiksmingumas buvo patvirtintas atminties (įsiminimo) varžybose ir atliekant MRT tyrimus.
Australijos aborigenai sukūrė kažką panašaus, susiedami norimą įsiminti informaciją su kraštovaizdžio ypatybėmis. Jie taip pat kūrė istorijas apie vietoves, ir į jas įtraukdavo norimus įsiminti daiktus. Į šias istorijas įtraukiamos ir „dainų linijos“ („Songlines“), perduodamos iš kartos į kartą kaip esminės kultūrinės žinios. Jas taip pat galima sukurti einant, ir taip užkoduoti esminius prisiminimus.
„Išsami informacija, įskaitant skaitinius, erdvinius ir laiko santykius, yra įtraukta į pasakojimą, kuris dažnai kartojamas. Dėl to greitai ir tiksliai įsimenama informacija. Šios istorijos yra asmeniškos, pritaikomos ir jas galima lengvai sukurti ar modifikuoti tam, kad į jas būtų galima įtraukti naujos informacijos“, – akademiniame žurnale „PLOS ONE“ rašo dr. Davidas Reseris iš Monasho universiteto ir bendraautoriai.
D. Reseris išbandė dviejų metodų efektyvumą, pasitelkdamas pirmųjų kursų medicinos studentus. Jis portalui „IFLScience“ sakė, kad net šiais laikais, kai visi turi prieigą prie interneto, medicinos studentams reikia nepaprastai daug įsiminti. Naujieji studentai puikiai žino, kad jų pirmtakai laiko tai viena labiausiai įtemptų kurso dalių. D. Reseris pastebėjo, kad dauguma studentų apsidžiaugė turėdami galimybę išmokti atminties technikos jau pirmąją studijų savaitę.
Norėdamas padaryti šias išvadas, D. Reseris atsitiktinai suskirstė 76 studentus į tris grupes. Visų buvo paprašyta įsiminti 20 drugelių rūšių pavadinimus. Medicinos temos buvo vengiamos, nes kai kurie dalyvai jau galėjo būti pradėję mokytis anksčiau. Kontrolinei grupei buvo parodytas vaizdo įrašas, o antroji buvo išmokyta „atminties rūmų“ technikos, į kurią buvo įtraukti drugeliai.
Trečioji grupė buvo pakviesta pasivaikščioti su Deakino universiteto čiabuvių pedagogu dr. Tysonu Yunkaporta, kuris kūrė pasakojimą, į jį įtraukdamas universiteto miestelio orientyrus ir drugelių pavadinimus. Tada visiems studentams buvo suteikta galimybė pabandyti prisiminti kuo daugiau drugelių pavadinimų.
D. Reseris praneša, kad kontrolinė grupė sunkiai įveikė šią užduotį, o „atminties rūmų“ komandoje buvę žmonės dvigubai dažniau gavo puikų rezultatą po atminties treniruočių. Vis dėlto Tysono Yunkaporta‘os apmokyti asmenys beveik tris kartus dažniau prisiminė visą sąrašą po treniruotės, taip pat daug dažniau prisiminė juos pradine tvarka. „Tai yra svarbu, kai reikia informaciją atsiminti nuosekliai“, – pažymėjo D. Reseris.
D. Reseris teigė, kad ne aborigenai dar niekada anksčiau nebuvo mokomi aborigenų technikos. Jis portalui „IFLScience“ sakė, kad tai aptarta naujausioje knygoje apie vietinių atminties metodus.
Kita vertus, „atminties rūmų“ metodu naudojosi jėzuitų teologai ir atminties varžybų čempionai. D. Reseris vis dėlto perspėja: „Žmonės tikisi, kad šie metodai bus stebuklinga geros atminties piliulė, o tada nusivilia, kai suvokia, jog tai irgi reikalauja praktikos.“
