Lietuvos dviratininkai turi draugų visame pasaulyje. Vienas jų – nuo 1996 metų Perte (Australija) gyvenantis Viktoras Kairys.
Su Lietuvos dviratininkėmis Viktoras Kairys susidraugavo 2008 metais, kai Simona Krupeckaitė, Vilija Sereikaitė ir Svetlana Pauliukaitė, vadovaujamos treko rinktinės vyr. trenerio Antano Jakimavičiaus, rengėsi Pekino olimpinėms žaidynėms ir atvyko treniruotis į Australiją.
V. Kairys mūsų šalies komanda nuoširdžiai rūpinosi - surado joms gyvenamąją vietą, dviratininkes aprūpino dviem mašinomis.
„Australai gerai žino Lietuvos dviratininkes, puikiai prisimena atkaklias Annos Meares ir Simonos Krupeckaitės dvikovas sprinto rungtyje. Būtent Simona 2009 m. pagerino porą metų australei priklausantį pasaulio rekordą 500 m distancijoje“, - sako Viktoras.
Viktoras gimė ir augo Morningtone, 57 km į pietus nuo Melburno, kur dabar gyvena jo mama, nemažai giminių, o tėvas mirė 1997 metais. „Tačiau daugiausiai giminių yra Lietuvoje, nes čia - tėvų šaknys: mama – iš Žemaitijos, tėtis – iš Suvalkijos. Jie abu po karo susitiko pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, pamilo vienas kitą ir sukūrė šeimą. Penkerius metus gyveno Anglijoje, o po to pasuko į Australiją. Šeimoje esu jauniausias iš penkių vaikų. Namie visą laiką kalbėjomės lietuviškai, stengėmės puoselėti lietuvybę“, - pasakojo Viktoras.
Pagal specialybę jis – elektrikas ir Perte apie 20 metų vadovauja stambiai savo privačiai energetikos prekių firmai. Lietuvoje jis irgi rengiasi įkurti savo įmonę, todėl tėvų krašte žada lankytis dažniau, kokius penkis-šešis kartus per metus.
Su Lietuvos dviratininkais V. Kairys buvo ir per 2010 m. pasaulio plento dviračių čempionatą Džilonge, padėjo mūsų komandai per 2012 m. planetos dviračių treko pirmenybes Melburne. „Būtent tada sužinojau, kad rudenį Panevėžyje vyks Europos dviračių treko čempionatas, todėl tvirtai nusprendžiau, kad tokios puikios progos negalima praleisti. Tai buvo mano pirmasis Europos čempionatas, kurį mačiau iš arti. Be dviejų pasaulio čempionatų Australijoje, dar stebėjau dvejas Pasaulio taurė varžybas“, - sakė Viktoras Kairys.
Panevėžio „Cido“ arenoje Viktoras vaikščiojo apsirengęs marškinėliais su Lietuvos olimpinio sporto centro emblema. Marškinėlius Viktoras pagamino Australijoje ir juos padovanojo mūsų dviračių treneriams. „Esu stambus, man jūsų sportinė apranga per ankšta, todėl ir nutariau ją pagaminti Australijoje“, - šyptelėjo Viktoras.
Per čempionatą V.Kairys. visą laiką buvo Lietuvos dviratininkams skirtame plote, kalbėdavo su mūsų šalies sportininkais bei jų treneriais, juos fotografavo, buvo lyg komandos narys. Europos čempionatas Viktorui labai patiko. „Mačiau gražų sporto renginį, Lietuva čempionatą puikiai surengė, save labai išsigarsino. Patiko trekas, žiūrovai. Džiaugiuosi Lietuvos dviratininkių pergalėmis“, - kalbėjo svečias. Po čempionato jis dar kurį laiką pasiliko Lietuvoje, aplankė savo gimines.
Viktoras apgailestavo, kad nematė Sidnėjaus olimpinių žaidynių, nors tada turjo kuo pasidžiaugti - jam gimė duktė. Dabar jis svajoja pamatyti Rio de Žaneiro olimpiadą, sako, būtinai nusipirks Lietuvos olimpinę aprangą: „Būtų nuostabu, jei ant nugalėtojų pakylos pamatyčiau stovintį ir Lietuvos sportininką bei jo garbei į viršų kylančią Lietuvos trispalvę.“
V.Kairys domisi ne tik dviračių sportu. „Visos sporto šakos labai patrauklios, kiekviena jų specifinė ir yra savotiškai unikali. Negaliu išskirti pačios įdomiausios, nes visas sporto šakas labai myliu. Draugauju su Lietuvos dviratininkais, buriuotojais, džiaugiuosi jiems galėdamas kuo nors padėti“, -neslėpė Viktoras.
Jaunystėje jis žaidė tinklinį ir krepšinį. Viktoro žmona - kaunietė Eglė, šeimoje auga 13 metų dukra Gabrielė. Namuose jie kalba lietuviškai, o kai ateina svečiai – angliškai.
„Mūsų tikslas buvo išmokyti Gabrielę kalbėti lietuviškai, kad ji, atvažiavusi į Lietuvą, galėtų laisvai bendrauti su savo pusbroliais, pusseserėmis, tetomis ir dėdėmis. 2011 metais, pasiėmę atostogas, mes visi Lietuvoje praleidome šešias savaites, visur važinėjome. Dukrai ypatingai buvo smagu, nes ji su visais galėjo kalbėti lietuviškai“, - sakė Viktoras, kuris Lietuvoje jau lankėsi septynis kartus.
V. Kairį sudomino 2013 m. Klaipėdoje įvyksiančios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. „Tai labai smagu, tiktai gaila, kad Perto lietuvių sporto bendruomenė yra silpnoka, vos 30-35 nariai. Daugumą sudaro pensininkai, karo pabėgėliai. Gerokai stipresnės Sidnėjaus ir Melburno lietuvių bendruomenės, vienijančios apie 5 tūkst. narių. Bendruomenės stiprios ir Džilonge, Adelaidėje. Bet aš tikrai pasistengsiu atvažiuoti į žaidynes“, - įsitikinęs V. Kairys.
