Didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės Sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje steigėja, dr. A. Landsbergienė ir lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pataria tėvams, kaip pasirūpinti vaikų mityba kol šie semiasi žinių mokyklose.
Dr. A. Landsbergienė pastebi, kad diskusijos apie maistą ugdymo įstaigose Lietuvoje tęsiasi ne vienerius metus, tačiau, jos teigimu, Lietuva nėra išimtis. „Karalienės Mortos mokykloje keletą metų dirbo kanadietis, kuris labai džiaugėsi valgyklos maistu. Kai tik išgirsdavo kolegas ar vaikų tėvus besiskundžiančius, sakydavo, kad jie neragavo mokyklos maisto Kanadoje“, – prisimena socialinių mokslų daktarė.
Vaikai mokosi iš tėvų
Anot dr. A. Landsbergienės, didelę įtaką požiūriui į mokyklose siūlomą maistą turi šeimos mitybos įpročiai ir įsitikinimai apie tai, kas sveika, o kas – ne. „Pavyzdžiui, jogurtas su uogomis. Vieni ranką prie širdies prisidėję sakys, kad jogurtą valgyti sveika, o kiti sakys, kad tuose jogurtuose labai daug cukraus ir valgyti galima tik natūralų. Dar sudėtingiau šeimoms, kurios derina maisto produktus, maitinasi pagal kraujo grupę, yra vegetarai ar veganai“, – teigia ji.
Tačiau, ko gero, visi tėvai pritars, kad vaikai turi valgyti kuo mažiau saldumynų, traškučių ir gerti kuo mažiau saldintų, gazuotų gėrimų. Pageidautina, kad tokie produktai nebūtų siūlomi ir mokyklose, kadangi vaikai valgo tai, ką mato. Taigi jei mokykloje jie galės įsigyti ne bandelę ar „burbuliuojantį“ gėrimą, o bananą ar obuolį, tai ilgainiui pakis ir jų mitybos įpročiai. Dr. A. Landsbergienė pastebi, kad kelios kampanijos JAV bei Skandinavijos mokyklose įrodė tą patį: jeigu vaikai matys vaisius ir daržoves, tai pradės juos rinktis.
Pastebima ir tai, kad vaikai valgo ir mėgsta tai, ką valgo ir mėgsta jų tėvai. „Mes atlikome paprastą eksperimentą namuose: nepirkome jokių sausainių, saldainių, o ant virtuvės stalo padėjome obuolių ir morkų lazdelių. Pirmąją dieną vaikai jų net nepalietė, tačiau nuo antros dienos pradėjo valgyti. Praėjo nemažai metų ir vis dar pastebime tą patį: jeigu namuose yra sausainių, vaikai renkasi juos“, – sako dr. A. Landsbergienė.
Pasirūpinkime, kad vaikai turėtų užkandžių
Ir vis dėlto: duoti vaikui pinigų, kad maisto jis nusipirktų mokykloje, ar išleisti su namuose gamintais pietumis? Dr. A. Landsbergienė siūlo į situaciją žiūrėti paprastai: jei mokyklos maistą įperkate, vaikui jis patinka ir jums jis atrodo pakankamai tinkamas, tuomet jį ir pirkite – sutaupysite ir laiko, ir sveikatos. Žinoma, dažniausiai maistas mokykloje nėra „kaip namie“, bet mokykla ir nėra namai.
Jei maistas per brangus, vaikas jo nemėgsta arba jums jis neatrodo tinkamas, tuomet pietumis pasirūpinkite patys. Tik nepalikite savo atžalos be jokios užkandėlės, kadangi visą dieną išbūti nieko nevalgius tikrai per ilgas laiko tarpsnis.
Apie ką pagalvoti ruošiant pietus namuose? „Pirma, ar maistas atlaikys keletą valandų dėžutėje? Vaikai itin dažnai nevalgo susimalusio maisto. Antra, nebūtinai maistas, kuris yra skanus šiltas, yra skanus ir atšalęs. Ar bus galima maistą pasišildyti? Pavyzdžiui, Karalienės Mortos mokykloje yra mikrobangų krosnelės, tačiau ne visi tėvai nori, kad vaikas jose šildytųsi maistą“, – pastebi dr. A .Landsbergienė.
Svarbiausia – sveikas protas
Išlydint vaiką į mokyklą taip pat svarbu pasirūpinti, kad jis turėtų ko atsigerti. Geriausia, kad su savimi jis visada turėtų vandens. Užtenka įdėti paprastą gertuvę – ji kuprinėje neužims daug vietos.
„Kartais, dažniausiai mokytojai, sako, kad vaikai gali pradėti piktnaudžiauti vandens gurkšnojimu. Bet aš esu įsitikinusi, kad kai vaikui mokykloje yra įdomu, jis geria tik tada, kai tikrai nori, vadinasi, jam negalima to uždrausti. Valgyti, kita vertus, reikėtų sutartu metu ir sutartose vietose. Žinoma, šiek tiek lankstumo turi būti, tačiau neturi būti ir palaida bala. Ne vienas tyrimas įrodė, kad vaikams – beje, ir suaugusiems – daug labiau patinka aiškios taisyklės, nei gyvenimas be taisyklių. Nors galėtų atrodyti priešingai!
Kalbant apie mitybą, labiausiai rekomenduoju vadovautis sveiko proto taisykle ir nepamiršti, kad tuomet, kai patenkinti fiziologiniai vaiko poreikiai, jis gali susitelkti į ugdymą(si)“, – teigia dr. A. Landsbergienė.
Ne tik gražu, bet ir patogu
Lietuviai vis labiau rūpinasi savo mitybos įpročiais, rodo „Maximos“ duomenys. Daržovių pardavimai šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 19 proc., vaisių ir uogų – 14 proc. Saldumynų, vadinamosios saldžios bakalėjos, pardavimai išlieka stabilūs ir neauga.
„Pastebima, kad duonos ir kepinių skyriuose ieškoma sveikesnių alternatyvų – populiarėja duona su įvairiomis sėklomis, iš ruginių miltų, natūralaus raugo, be mielių. Atsižvelgiant į kintančius pirkėjų mitybos įpročius, koreguojama ir parduotuvių pasiūla – „Maximos“ meistrai ėmė kepti tortus be glitimo, siūlome daugiau ekologiškų produktų, maisto prekių be laktozės ir pan.“, – teigia Aidas Poleninas, „Maximos“ maisto gamybos departamento vadovas.
Anot jo, populiarėja ir maisto laikymui bei ruošai skirti hermetiniai indeliai bei sumuštinių dėžutės. Šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais jų parduota 14 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Tai – ženklas, kad tėvai vis labiau linksta savo vaikams įdėti maisto į mokyklą ar patys neštis pietus į darbą. Tam, kad tokia dėžutė tarnautų ilgai ir būtų patogi tiek vaikui, tiek tėvams, pataria ją renkantis atkreipti dėmesį į keletą svarbių detalių.
„Vaikams svarbi pietų dėžutės išvaizda, pavyzdžiui, koks filmo ar serialo herojus ant jos atspausdintas. Tačiau neužmirškite, kad pagrindinė šios dėžutės paskirtis – maisto laikymas. Dėžutė ar hermetinis indelis turi būti sandarus, kad maistas iš jo neišbėgtų ir neskleistų kvapo. Taip pat jis turi būti kokybiškas, tvirtas, kadangi moksleivis jį nešiosis kuprinėje, o joms tenka daug ištverti. Svarbu atkreipti dėmesį ir į skyrelių skaičių bei dydį: šildomą maistą bus lengviau atskirti nuo daržovių, be to, produktai išlaikys skonį“, – vardija A. Poleninas. Maisto dėžutes ir indelius būtina po kiekvieno naudojimo švariai išplauti. Jei naudojamasi indaplove, reikėtų įsitikinti, kad juos galima plauti ne rankomis. Bus paprasčiau ir patogiau, jei bus įsigytos kelios dėžutės ar indeliai – tokiu atveju bus galima kasdien naudoti vis kitą, o ir vaikui nepabos visada nešiotis tokią pat dėžutę.
Nustebinkite savo vaiką
„Maximos“ maisto gamybos departamento direktorius taip pat primena, kad paruoštą maistą kambario temperatūroje rekomenduojama laikyti ne ilgiau nei kelias valandas. Todėl patartina pasirūpinti, kad dėžutės turinys išliktų vėsesnis, kol ateis pietų metas. „Galima įsigyti specialią šaltį išlaikančią dėžutę, į kurią iš vakaro sudėjus maistą ir palikus šaldytuve, ryte ją beliks supakuoti. Arba į dėžutę galima įdėti specialias šaldymui skirtas formeles. Ir atvirkščiai – kartais galbūt norima, kad maistas išliktų šiltas, tuomet verta pasvarstyti apie termosą. Vis tik reikia įvertinti pradinukų judrumą ir ieškoti tikrai patvaraus termoso“, – pataria A. Poleninas.
Ruošdami mokyklinius pietus tėvai turėtų prisiminti, kad maistas turi būti ne tik skanus vaikui, sveikas, bet ir kad jį būtų patogu valgyti. O jei norite pakelti vaiko nuotaiką, pagaminkite patiekalą, kuris primins šypseną ar kokį nors gyvūną – tai jam bus maloni staigmena. „Ir neužmirškite deserto. Jei patys į pietų dėžutę įdėsite vaisių ar uogų, vaikui nebereikės saldumynų ieškoti kitur“, – priduria A. Poleninas.
