Nei darbdaviai, nei mokslininkai nežino, kokių specialistų ir darbininkų Lietuvai reikės po penkerių metų. Verslininkai teigia, kad tam tikrų sričių specialistų švietimo įstaigos neparengia, todėl pačios įmonės turi nemažai laiko skirti absolventų mokymui. Kaip išeitį verslininkai siūlo skatinti privačias studijas, rašo „Kauno diena“.
Beveik nekyla abejonių, kad šiemet, kaip ir pastaraisiais metais, tarp labiausiai abiturientus viliojančių studijų ir vėl atsidurs ekonomika, vadyba, verslo administravimas.
Tačiau ar šiandien galima prognozuoti, kokių specialistų ir darbininkų Lietuvos darbo rinkai reikės po 4-5 metų, kad daliai absolventų vos baigus studijas netektų dirbti ne pagal specialybę, keisti kvalifikaciją ar net papildyti bedarbių gretas?
„Kauno diena“ aiškinosi, ar aukštųjų mokyklų siūlomos studijų kryptys atitinka dabartines darbo rinkos tendencijas ir tenkina darbdavių poreikius.
Kauno technologijos universiteto (KTU) priėmimo skyriaus vedėjas Saulius Raila teigė, kad universitetai, kad ir kaip greitai reaguotų į verslo poreikius, negali per metus parengti naujų specialistų.
„Jeigu šiandien priimtume verslo „užsakymą“, absolventai studijas baigtų tik po ketverių ar net šešerių metų. Akivaizdu, kad nėra strateginių planų, kiek ir kokių darbuotojų reikės Lietuvai po 4-5 metų. Reikia kuo greičiau galvoti, kaip sustiprinti pramonę ir rengti būsimuosius specialistus“, – įsitikinęs S. Raila.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas mano, jog šalyje būtina skatinti privačias studijas.
„Verslas daug vilčių sieja su privačiomis studijomis, nes esama situacija darbdavių netenkina. Lietuvos švietimo įstaigos neparengia žmonių, kurie galėtų ateiti į įmonę ir dirbti rinkodaros, reklamos ar finansų srityse.
Nei bakalaurai, nei magistrai nėra pajėgūs iš karto po studijų visavertiškai dirbti. Aukštojo mokslo diplomas – tai tik patvirtinimas, kad jaunas žmogus sugeba pasiekti tikslą ir turi tam tikrų žinių bagažą. Tačiau tam, kad jis būtų naudingas įmonei, dar reikia skirti nemažai laiko ir pačių darbdavių pastangų“, – tikino D. Arlauskas.
Jo manymu, šiandien niekas, net ir pačios įmonės, negali pasakyti, kiek ir kokios pakraipos specialistų reikės mūsų šalies ateities verslui.
„Kas prieš kelerius metus galėjo pagalvoti, kad „Ekranas“ ar „Vilniaus Vingis“ bus priverstos nutraukti gamybą? Tokie procesai neišvengiami – net stambios pasaulinės korporacijos nesugeba įžvelgti ateities, nuspėti ir apsisaugoti nuo grėsmių“, – teigė verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.
Lietuvos darbo biržos pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėja Inga Buckaitė pasakojo, jog darbo birža apklausia darbdavius ir rengia darbo rinkos prognozes vieneriems metams, kiek žmonių planuojama įdarbinti, kiek atleisti.
Nuo 2009 m. tikimasi pradėti teikti ilgalaikes prognozes ir numatyti, kokių darbuotojų reikės per artimiausius kelerius metus.
„Dabartinė situacija darbo rinkoje lemia, kad daugelis darbdavių, ieškodami darbuotojų, susiduria su problemomis. Bet ne dėl to, kad švietimo įstaigos parengtų prastus specialistus ar darbininkus – tiesiog darbuotojų paklausa viršija pasiūlą.
Darbdaviai, rinkdamiesi darbuotoją, vertina jo žinias, motyvaciją, bendravimo įgūdžius, o ne tai, kokį universitetą jis baigė. Be to, darbdaviai pageidauja įdarbinti didesnę patirtį turintį darbuotoją“, – aiškino I. Buckaitė.
Tačiau darbo biržos apklausos rodo, kad nemažai jaunuolių nėra patenkinti įgyta kvalifikacija ir neranda darbo pagal specialybę.
Naujausi tarptautiniai tyrimai rodo, kad mūsų šalies universitetai nepatenka į geriausių pasaulio šalių 500 sąrašą, jų nėra net tarp geriausių Rytų universitetų.
Trečiadienį šalies prezidentas Valdas Adamkus paragino kitų metų biudžetą orientuoti į mokslo ir studijų pertvarką.
