Pokalbis su NT analitiku Arnoldu Antanavičiumi ir ekonomistu Nerijumi Mačiuliu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Kodėl Lietuvoje yra didžiausios palūkanos?
N. Mačiulis: Visoje euro zonoje bazinės palūkanų normos kyla vienodai. Jas nustato Europos Centrinis Bankas ir nuo jų tada priklauso „Euribor“, su kuriomis yra susietos tarpbankinės palūkanų normos. Tradiciškai, istoriškai Baltijos šalyse gyventojai renkasi, finansinės institucijos siūlo rinktis labiausiai kintamas palūkanų normas. Būsto paskolos susiejamos su 6, arba su 3, arba 12 mėnesių „Euribor“ ir yra marža, susijusi su kliento rizika.
Europoje yra šalių, kuriose klientai dažniau renkasi ilgesnio laikotarpio fiksuotas palūkanas. Jeigu žiūrėtume prieš kokius kelis metus, tai Baltijos šalys niekuo neišsiskyrė, palūkanų normos visur buvo labai žemos – bazinės nulinės palūkanos plius nedidelė marža.
Dabar, kadangi Baltijos šalyse turime kintamas palūkanas, sparčiai kylant „Euribor“, jau pakilus iki 3 procentų, mes jau matome, kad didžioji dalis gyventojų moka gerokai didesnes palūkanų normas. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Vokietijoje, Švedijoje, ten, kur gyventojai buvo fiksavę savo palūkanų normas prieš kelis metus, jie dar nejaučia to fakto, kad Europos Centrinis Bankas padidino bazines palūkanas. Jie tai jaus po metų, dviejų.
Skirtingose šalyse yra skirtinga situacija. Švedijoje, beje, irgi, kaip ir Lietuvoje, daugelis gyventojų yra pasirinkę kintamas palūkanų normas. Tai reiškia, kad jie neturi to pastovumo, bet tuomet, kai rinkose palūkanų normos kyla, jie jas pajaučia iš karto, bet atitinkamai, kai krenta, pirmieji pajaučia naudą. Tuo tarpu tie, kas turi fiksuotas palūkanų normas, gali būti užsifiksavę ir aukštesniame lygyje.
Pavyzdžiui, Prancūzija nesiekia net 2 procentų. Tai ten gyventojai fiksuoja ilgesniam laikui?
N. Mačiulis: Taip, jie yra fiksavę žemesniame lygyje. Europoje retai galima fiksuoti daugiau negu 10-15 metų, tai vėlgi – skirtingi regionai, yra teikiamos skirtingos finansinės paslaugos. Pavyzdžiui, JAV visi gyventojai ima fiksuotas palūkanų normas, 30 metų jos nesikeičia, nebent yra refinansuojama būsto paskola.
Tuo tarpu mūsų regione taip jau istoriškai susiklostė, kad dominuoja kintančios palūkanų normos.
Pone Antanavičiau, virš 4 procentų esančios palūkanų normos – geros žinios, blogos žinios?
A. Antanavičius: Tikriausiai akivaizdu, kad kuo didesni skaičiai, tuo didesni išėjimai iš gyventojų kišenių. Tai tikriausiai, tai nėra geros žinios. Bet kaip pažiūrėsi. Jeigu žiūrėtume tiesiogiai, tai taip, reikia daugiau susimokėti už paskolą, galbūt lieka mažiau vartojimui.
Bet kita vertus, tai įneša tam tikro atvėsimo, šaltuko į mūsų ekonomikas, ko galbūt irgi reikėjo. Nes paskutiniai metai rodė, kad tas pinigų kiekis ir žmonių noras toliau pirkti, skatinti ir tą patį NT rinkos kainų kilimą, nebuvo visai sveikas. Reikėjo kažkokių priemonių. Jos galbūt kažkam atrodo skausmingos, bet kaip kitaip sustabdyti tą psichozę?
Tai ir gerai, ir blogai. Kaip pažiūrėsi. Bet faktas, kad reikėjo kažko imtis ir tos priemonės dabar jau po truputį veikia.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
