Idėja parengti tokį straipsnį gimė neatsitiktinai – nežinia kelintą kartą susidūręs su perdėm paslaugiu aptarnaujančiu banko personalu, nusprendžiau, kad galų gale atėjo laikas imtis atsakingai planuoti ateitį ir išsirinkti pensijų fondą. Užduotis buvo kur kas sunkesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Neturintieji ekonominio išsilavinimo gali nesunkiai pasiklysti procentų ir investavimo pasirinkimo galimybių jūroje. Negana to, nors pensijos kaupimą privačiame fonde saugo įvairūs saugikliai, garantuotos apsaugos nuo tam tikrų trukdžių nėra.
Pakopa po pakopos
Šiuo metu Lietuvoje įteisinama trijų pakopų pensijų sistema. Pirmąja pakopa naudojasi kiekvienas dirbantis asmuo, privačiai nekaupiantis senatvės pensijos. Tai visi „Sodros“ klientai. Antroji – kaupimas pensijos fonduose.
Trečioji pakopa primena ilgalaikį indėlį, kurį galima papildyti bet kada ir bet kokia suma. Nuo paprasto indėlio ji skiriasi tuo, kad atsiimti sukauptus pinigus galima tik sulaukus pensinio amžiaus.
SEB banko šeimos finansų analitikė Julita Varanauskienė, paklausta, ar trečios pakopos pensijos fondus galima laikyti savarankišku lėšų taupymu, atsakė, kad iš dalies. „Galime patys nuspręsti kiek savo lėšų investuoti, kokiu periodiškumu, kokį fondą pasirinkti. Tolesnius investicinius sprendimus pagal iš anksto žinomą fondo strategiją priima fondo valdytojai“, – teigė J. Varanauskienė.
Sutariama, kad pensijos kaupimas trečiosios pakopos fonduose naudingas žmonėms, gaunantiems didesnes pajamas bei iki pensinio amžiaus dar turintiems gražaus laiko.
Kiek sudėtingesnė antrosios pakopos pensijų fondų padėtis. Kadangi nenorima skirti didesnės milžiniškose skolose paskendusiai „Sodrai“ tenkančios mokesčių dalies, suteikiama galimybė dalį pensijos kaupti savo lėšomis, o valstybė už tai įsipareigoja motyvuoti priedu iš biudžeto.
Nuo 2014 metų įsigaliosianti sistema, vadinama „2+2+2“, susideda iš trijų pensijos kaupimo šaltinių – 2 proc. dalis iš „Sodrai“ tenkančių mokesčių, 2 proc. iš gaunamų pajamų ir 2 proc. vidutinio bruto atlyginimo dydžio priedas iš valstybės biudžeto.
Dar viena naujovė, skirta šalies demografinei padėčiai gerinti, yra tai, kad vienam iš tėvų, kuris gauna tėvystės / motinystės pašalpą, valstybė įsipareigoja skirti dar 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Tiesa, verta pridurti, kad trijų dvejetų sistema įsigalios tik 2016 metais, o iki tol galios analogiška „2+1+1“ sistema. Planuojama, kad nuo 2020-ųjų iš „Sodros“ skiriama biudžeto dalis padidės iki 3,5 proc.
Rizikuoti apsimoka jauniems
Kadangi antrosios pakopos pensijų fondai aktualesni didesnei visuomenės daliai, daugiau dėmesio naudingiausia skirti būtent jiems. Šiuo metu Lietuvoje yra net 30 tokio tipo fondų, kuriuos valdo 9 įmonės – 7 teikiančios finansų paslaugas ir 2 draudimo bendrovės.
Fondų gausą galima paaiškinti tuo, kad gaunamas lėšas jie investuoja į skirtingos rizikos vertybinius popierius. Kiekviena pensijų fondus valdanti įmonė siūlo dar trijų pakopų investavimą. Jauniausiems dalyviams siūloma iki 100 proc. kaupiamos sumos dalies investuoti į akcijas, kurios gali teikti didesnę grąžą, taigi ilgainiui ir sukaupti didesnę pensiją.
Vidutinio amžiaus gyventojams rekomenduojama investicijoms skirti iki 70 proc. savo lėšų, o gyventojams, kuriems iki pensijos liko 7 ar mažiau metų, siūloma investuoti ne daugiau nei 30 proc. lėšų.
Kaip ir galima tikėtis, didžiausia rizika atneša didžiausią pelną. Lietuvos banko duomenimis, per 7 šių metų mėnesius didelės rizikos pensijų fonduose laikomų lėšų prieaugis svyravo nuo 3,5 proc. „Swedbank pensija 5“ ir „SEB pensija 3“ fonduose iki 5,87 proc. „MB Extremo II“ fonde. Vidutinis tokių fondų pelningumas šiemet siekė 4,42 proc.
Vidutinės rizikos fondai, kurie investuoja ne daugiau kaip 70 proc. siekiančią pensijos dalį, siūlo mažesnę grąžą, tačiau pasižymi ir mažesne rizika. Lietuvos banko duomenimis, šiuose fonduose pelningumas šiemet svyruoja nuo 0,58 proc. „Citadele pensija 2“ fonde iki 5,56 proc. „Aviva Europensija Ekstra“ fonde. Vis dėlto vidutinis tokio tipo fondų pelningumas nėra didelis –1,75 proc., taigi visą uždarbį, kartu su dar 0,25 proc. siekiančia jūsų sukauptų lėšų dalimi „suvalgė“ 2 proc. siekianti infliacija.
Mažos rizikos ir konservatyvaus kaupimo fonduose laikomų lėšų prieaugis buvo nedidelis. Iki 30 proc. sukauptų pajamų investicijoms skiriantys fondai siūlė 1,2 proc. vidutinę grąžą, o konservatyvūs fondai vidutiniškai klientų pajamas šiemet paaugino vos 0,04 proc.
Adata šieno kupetoje
Besirenkantiesiems pensijų fondą galima priminti, kad pasirinkus privatų fondą didesnė ar mažesnė sukauptų lėšų dalis bus investuojama vertybinių popierių rinkoje, todėl jos susidurs su visomis tokiose rinkose kylančiomis grėsmėmis.
J. Varanauskienės teigimu, svarbu vertinti ne tik infliacijos įtaką, bet ir atkreipti dėmesį į kitas investicinės rizikos rūšis. „Egzistuoja vertybinių popierių pasirinkimo ir kainų kitimo, rinkų ir kredito, valiutų kursų svyravimo bei palūkanų normų rizikos, – žiniomis dalijosi ekspertė. – Žinoma, siekiama suvaldyti rizikas, keičiant obligacijų dalį fonduose, jų trukmę ir naudojant išvestines finansines priemones.“
Pašnekovė pridūrė, kad pensijų fondų investicijos nėra apdraustos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu.
Verta paminėti, kad jūsų gerovė priklauso ne tik nuo vertybinių popierių rinkos svyravimų, bet ir nuo tokių faktorių, kaip fondo darbuotojų, disponuojančių jūsų lėšomis, kvalifikacija. Neįmanoma žinoti, ar fondo lėšomis disponuoja patyręs investavimo vilkas, ar visiškas naujokas. Telieka pasitikėti fondo kompetencija.
Vis dėlto, nors egzistuoja rizika, kad sukauptos lėšos nuvertės, nereikėtų baimintis dėl pensijų fondų bankroto, mat šių veikla yra griežtai atskirta nuo juos valdančių įmonių.
„Pensijų fondai bankrutuoti negali, gali bankrutuoti tik juos valdančios įmonės, tačiau visas pensijų fondų turtas yra atskirtas nuo valdančios įmonės ir laikomas depozitoriumuose. Todėl net bankrutavus valdančiai įmonei pensijų fondų dalyviai ir jų sukauptas turtas nenukentėtų“, – pasakojo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistas Audrius Šilgalis.
Pašnekovas pridūrė, kad pensijų fondų veikla yra griežtai reglamentuojama, pačios investicijos privalo būti išskaidytos, o veikla griežtai prižiūrima Lietuvos banko.
Sistema nieko neverta?
Klaidžiojant investicinio pasirinkimo miške teko susidurti ir su nuomone, esą savarankiška pensijų kaupimo sistema šiek tiek prasilenkia su realybe. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstanti socialinės politikos ekspertė Guoda Azgurdienė pasakojo, kad pensijų kaupimui skiriama per maža dalis „Sodros“ mokesčių.
„Prasminga kaupti pensiją, kai kaupiama bent jau 5 proc. „Sodros“ įmokų, tačiau šiuo metu dalyvaujame sistemoje, kuri yra žemiau moksliškai įrodytos prasmingumo ribos“, – pasakojo daktaro laipsnį turinti ekspertė.
Pašnekovė pridūrė, kad pensijų sistemos pertvarka neįmanoma iš esmės nereformavus „Sodros“. Paklausta, kodėl esminė socialinės apsaugos reforma nėra vykdoma, ekspertė teigė, kad tai yra valios trūkumo ženklas.
„Politikai nėra suinteresuoti daryti sprendimus, kurie turės naudos po 10–15 metų, nes norima rinkėjus patenkinti dabar, – tikino G. Azgurdienė. – Tai panašu į verslą, kuris nėra linkęs investuoti į įrangą, o ateities problemas palieka būsimam įmonės direktoriui.“
Turint omenyje dabartinių pensininkų padėtį bei senstančios populiacijos įtaką valstybės galimybėms mokėti orų pragyvenimo lygį užtikrinančias pensijas, tenka rinktis katę maišę, kurios spalvą sužinoti pavyks po kelių dešimtmečių.
Vis dėlto vertėtų suvokti, kad nuo pasirinkto pensijos kaupimo būdo priklausys nemaža dalis gyvenimo, todėl šiam sprendimui patariama skirti bent jau ne mažiau laiko nei renkantis automobilį, o ne patikliai pasirašyti sutartį pasikliaujant gražiomis konsultantės akimis.
FAKTAI: Pensijų fondai
• Privačiuose pensijų fonduose jau sukaupta daugiau nei 5 mlrd. litų • Didžiausias prieaugis – 9,06 proc. 2012–2013 laikotarpiu fiksuotas „Aviva Europensija plius“ fonde • Daugiausia lėšų sukaupta „SEB Pensija 2“ fonde – daugiau nei 1 mlrd. litų • Didžiausią prieaugį per trejus metus patyrė „Finasta“ Aktyvaus investavimo fondas – 22,45 proc.
