Vyriausybė kivirčijasi su opozicine Lietuvos socialdemokratų partija dėl studentų skaičiaus ir skelbia, kad jų gyvenimas bei studijų kokybė auga kaip ant mielių. Su tuo nesutinka kai kurie studentai ir ekspertai.
Viskas puiku?
„Vyriausybė sparčiai mažina valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose. Per dvejus metus bakalauro studijose tokių vietų sumažėjo nuo 16 tūkst. iki 9 tūkst. Gal tai daroma specialiai – juk neišsimokslinusią visuomenę lengviau valdyti, ji paklūsta nesipriešindama“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Butkevičius
Švietimo ir mokslo ministras, Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Steponavičius teigia, kad Vyriausybė nekeičia įsipareigojimų šiemet visiškai finansuoti beveik 19 tūkst. stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir polemizuoja su opozicija. „Socialdemokratų partijos lyderių paskelbtas perpus mažesnis skaičius gali suklaidinti abiturientus ir pastūmėti juos ieškoti studijų svetur“, – perspėjo ministras.
G. Steponavičiaus nuomone, oponentai klaidina. „Nežinia kokia sugedusia skaičiuokle naudojasi politikai, skelbdami tikrovės neatitinkančius skaičius ir ignoruodami Vyriausybės bei ministerijos teikiamą oficialią informaciją“, – sakė G. Steponavičius.
Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia dėmesį, kad vykdydama mokslo ir studijų reformą Vyriausybė keičia mokslo finansavimo schemą ir tvarką pagal geriausius Europos Sąjungos praktikos pavyzdžius, daugiau lėšų nukreipdama į konkursinį ir programinį finansavimą. „Manipuliuodami faktais ar neįsigilinę į realią padėtį, socialdemokratų vadovai pranešė, kad Vilniaus universiteto lėšos mokslui nuo pernai sumažėjo 7 mln. litų. Matyt, buvo suskaičiuotos tik institucijos bazinio finansavimo lėšos“, – teigė ministras.
Važiuoja kitur
Nepaisant ministro optimistinių pranešimų, ne visi Lietuvos studentai jaučia įvykdytos reformos pozityvų poveikį.
Solidarių Lietuvos Studentų judėjimo atstovas Juozas Labokas paprastai aiškina, kodėl jaunuoliai linkę studijuoti svetur. „Paklausti kodėl, jie dažniausiai atsako, kad ten pigiau, kokybiškiau, įdomiau. Kainos ir kokybės santykiu Skandinavijos universitetai siūlo nemokamas aukšto lygio studijas tiek universitetuose, tiek kolegijose. Skandinavijos šalių po vidurinio mokymo institucijos – universitetai, kolegijos ar net profesinės mokyklos, siūlydamos nemokamą mokslą, visa galva lenkia mūsų institucijas, kurios siūlo vidutinės kokybės studijas už didelę kainą. Panaši padėtis ir Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, ten mokslas mokamas, tačiau kainos Lietuvos studentams įkandamos, o studijų kokybė ir įvairovė daug didesnė nei Lietuvoje“, – aiškino jis „Balsas.lt savaitei“.
Pasak jo, galima vardinti labai ilgą sąrašą šalių, kurios lenkia Lietuvą aukštajame moksle kainos ir kokybės aspektais, pagrindinis dalykas, kurį derėtų suprasti, Lietuvoje šiuo metu esanti aukštojo mokslo sistema verčia studijuojantį asmenį mokėti didelius pinigus, už prastos kokybės studijas. Situaciją dar labiau pablogina netinkamos paskolų sąlygos, studentas vos baigęs studijas privalo pradėti gražinti paskolą bankui, o tai civilizuotame Vakarų pasaulyje neregėtas dalykas.
Anot J. Laboko, galima pasakyti, kad studijuoti užsienyje jaunuolius gena kelios priežastys: „a) aukštos kokybės studijos b) palyginus nedidelės studijų kainos c) galimybė palankesnėmis sąlygomis gauti kreditą studijoms, d) didesnė tikimybė gauti darbą pagal pasirinktą specialybę ir uždirbti daugiau nei Lietuvoje, taip pat nevertėtų pamiršti ir d) jauno žmogaus troškimo pamatyti pasaulį. Taigi problema išties kompleksinė, tačiau spręsti ją įmanoma, pirmieji konstruktyvūs žingsiai turėtų būti paskolų sistemos perdavimas valstybės, o ne privačių UAB bankų žinion, ir minimalaus stojamojo balo įsteigimas, kuris leistų kelti studijų kokybę bei jau smukusį universitetų vardą."
Studijų kaina
Profesorius Vytautas Daujotis teigia, kad net grynai ekonomistiniu požiūriu ŠMM skelbiamos studijų kainos nėra kainos, bet geriausiu atveju tik savikainos (ŠMM kainos neįskaičiuoja kapitalinių investicijų, reikalingų mokyklos egzistencijai, pavyzdžiui, investicijų į statybas). „Savikaina tėra dalis kainos, kurią galutinai nustato pasiūlos ir paklausos santykis. Pagal laisvosios rinkos logiką aukštosioms mokykloms teisės studijos turėtų būti vienos iš rentabiliausių – jų paklausa yra didžiausia, o savikaina – viena iš mažiausių, t.y. skirtumas tarp kainos ir savikainos turėtų būti didžiausias", - pabrėžia profesorius.
Be to, kaip akcentuoja V. Daujotis, operos dainininko rengimas turėtų būti nuostolingiausias – jų savikaina didžiausia (vieno dainininko rengime dažnai dalyvauja du mokytojai – dainavimo ir muzikinio akomponavimo), o paklausa dėl didžiulės kainos, kurią lemia didelė savikaina – mažiausia (ne visi turintys pakankamai pinigų tuo pačiu metu turi ir muzikinę klausą bei tinkamus dainavimo duomenis). „Esant tokiai kainų sanklodai, ilgainiui valstybėje liktų tik teisininkai, ekonomistai, vadybininkai, išnyktų ne tik menininkai, bet ir kitų brangesnių profesijų atstovai – fizikai, chemikai, biochemikai ir pan. Tokia valstybė išvis išnyktų nuo žemės paviršiaus", - mano jis.
Ministras – laisvosios rinkos karys
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra gyrusi ministrą Gintarą Steponavičių už tai, kad šis pradėjo nors kažkokią reformą. Ar buvo už ką girti? J. Labokas teigia tikrai matąs už ką pagirti ministrą, bet nelabai linkęs džiaugtis jo laimėjimais.
„G. Steponavičiaus įvykdyta aukštojo mokslo reforma buvo puikus politinės valios atskleidimas. Pasyviame Lietuvos politikos kontekste tai išties atrodo įspūdingai. Galbūt tai politinio spektaklio sudedamoji dalis. Atsižvelgiant į tai, kokių padarinių atneša dabartinė neoliberali aukštojo mokslo sistema: studentų emigraciją, studijų kokybės kritimą, universitetų savivalę. Toks būdas reformuoti tikrai nėra pagirtinas“, – sakė studentų aktyvistas.
Jam pritaria ir profesorius V. Daujotis. „Teigti, kad rinka gali vėl viską atstatyti į savo vietas – turės sumažėti dabar brangesnių ir todėl mažiau paklausių studijų kainos, gali tik Laisvosios rinkos instituto ir NVV šarlatanai, kadangi žemiau savikainos rinka vis vien negalės jų pasiūlyti; be to, išnykusių profesijų atstovų nebus kam rengti – nebus ir tų profesijų mokytojų. Menas iš viso netelpa į ekonomistinius rinkos rėmus – menininkai negamina BVP (tačiau jie daro kai ką svarbesnio – pasaulį, kuriame verta gyventi. Dėl tokių ir kitų čia nepaminėtų priežasčių, dėl pačios demokratijos esmės (kuri dažniausiai kertasi su rinkos nuostatomis) – kiekvienas individas yra vienodai vertingas – ir iš civilizuoto pasaulio patirties išplaukia 1 skyriuje minimi aukštojo mokslo principai. Aukštojo mokslo finansavimo srityje tie principai realizuojami kaip nemokamas aukštasis mokslas (Skandinavijos šalys ar kontinentinės Europos šalys, kuriose egzistuoja tik nedidelis kasmetinis registracijos studijoms mokestis) arba nustatomas mažai arba visiškai nepriklausantis nuo studijų krypties mokestis už studijas (Jungtinė Karalystė, Australija, JAV ir t.t.) Jungtinė Karalystė valstybės subsidijuojamose aukštosiose mokyklose nustatė tik viršutinę ribą mokesčiui už studijas, kuri yra vienoda visose studijų kryptyse – 3000 svarų sterlingų per metus", - aiškina ekspertas.