Du jauni kauniečiai, nemokšiškai pačiupinėję auksą juvelyrikos parduotuvėse Kaune ir Marijampolėje, pasiųsti „mokytis“ į pataisos namus.
Abiem stigo patirties
Anot policijos pareigūnų, tose juvelyrinių dirbinių parduotuvėse pašeimininkavę plėšikai buvo nevykėliai. Po apiplėšimo Marijampolėje buvo palikta vieno plėšiko apčiupinėta medžio šakos nuolauža, parduotuvės vaizdo kameromis buvo užfiksuoti abiejų įsibrovėlių veidai. O po plėšimo Kaune vienas iš plėšikų taip nedėmesingai skubėjo sprukti, kad vos netapo avarijos auka – jį sulaikė banko apsaugos darbuotojas, kai bėglys bėgo per gatvę ir pakliuvo po automobilio ratais.
Apiplėšti juvelyrikos dirbinių parduotuvę Marijampolėje kauniečiai Martynas Kovalenkovas (22 m.) ir Sergejus Ursulas (19 m.) suplanavo 2010-ųjų lapkričio mėnesį. Neabejojama, kad yra daugiau asmenų, žinojusių apie tai, galbūt net vadovavusių jauniems vaikinams, bet nusikaltimo iniciatoriumi pripažintas M. Kovalenkovas teisme tvirtai pasakė neišduosiąs žmogaus, kuris jį pernykščio lapkričio pradžioje supažindino su S. Ursulu, kai ieškota pagalbininko nusikaltimams.
Prieš planuotą apiplėšimą abu vaikinai buvo atvykę į Marijampolę ir iš tolo apžiūrėjo miesto centre esančią juvelyrikos parduotuvę, įrengtą daugiabučio namo pirmajame aukšte.
Veikė aptarę veiksmus
Lapkričio 15-osios rytą abu sėbrai vėl atvyko į Marijampolę, atokiau pasiliko savo automobilį. S. Ursulas buvo iš anksto pasirūpinęs dujų balionėliu, kad parduotuvėje galėtų lengviau prasiskinti kelią iki vitrinų su brangiais papuošalais. M. Kovalenkovas čia pat susirado medžio šaką ir praeidamas įkišo ją tarp parduotuvės durų – pasiruošė, kad būtų lengviau išbėgti.
Parduotuvė buvo ką tik atidaryta. Dvi pardavėjos laukė, ar į jas kreipsis dvi po salę besižvalgančios ne pirmos jaunystės pirkėjos. Buvo užėjęs ir vaikinas. Jis stabtelėjo prie vitrinos su žiedais, paprašė duoti vieną pasimatuoti, pasigrožėjo ir atidavė pardavėjai, žadėdamas ateiti vėliau.
Po kelių minučių tas vaikinas išties atėjo, tik jau ne vienas, o su draugu. Abu buvo apsirengę tamsiai, ant galvų užsimaukšlinę gobtuvus, bet veidai nebuvo uždengti. Vienas jaunuolis, skubiai papurškęs dujų visoms keturioms moterims į veidus, kelias akimirkas laukė, kol jo bendrininkas, atsinešęs didžiulį turgaus prekeivių krepšį, betono gabalu išdaužė vitrinos stiklą ir pagriebė keturis padėklus su vertingomis grandinėlėmis kaklui puošti. Iš viso – per 60 auksinių grandinėlių, kurių bendras svoris – per 307 gramus.
Viskas truko labai greitai: kol pardavėjos ir pirkėjos bandė atsigauti po dujų atakos (vėliau moterims prireikė medikų pagalbos dėl veido, akių cheminio nudegimo), plėšikai, stumtelėję jas, šoko per duris. Viena pardavėja bandė pastoti kelią, išbėgti į lauką ir pasikviesti pagalbos, bet buvo nublokšta ant žemės. Plėšikai nubėgo per gatvę savo automobilio link ir paspruko.
Prabilo tik teisme
Šis įvykis ilgai buvo neišaiškintas – pagal vaizdo filmavimo kameromis užfiksuotus plėšikų veidus Marijampolės policininkai neatpažino plėšikų. Buvo nutarta, kad nusikaltėliai – ne vietos gyventojai.
S. Ursulas (nuotr. Balsas.lt)
Po gero mėnesio lygiai taip pat buvo apiplėšta juvelyrinių dirbinių parduotuvė Kaune, Savanorių prospekte: papurkšta dujomis, plaktuku išdaužytas prekystalis, pagrobta papuošalų. Kaip minėta, vienas plėšikas – S. Ursulas – sprukdamas iškart pateko po automobilio ratais ir buvo sulaikytas. Jo bendrininkas M. Kovalenkovas su grobiu paspruko, bet po keleto dienų ir jis buvo sučiuptas. Štai tada Kauno ir Marijampolės pareigūnai, tirdami abu apiplėšimus, išsiaiškino, kad abiejų kauniečių darbuotasi ir Marijampolėje.
Iš pradžių abu sulaikytieji ilgai ir kategoriškai neigė apiplėšę parduotuvę Marijampolėje. Teisme M. Kovalenkovas jau prisipažino. Jis neturėjo kur dingti, nes ekspertai pateikė DNR tyrimo išvadą, jog biologiniai pėdsakai, aptikti ant šakos gabalo, kuris buvo įspraustas parduotuvės tarpduryje – būtent M. Kovalenkovo. Kiti specialistai tvirtino neabejojantys, kad filmuotoje medžiagoje užfiksuoti plėšikų veidai – abiejų kaltinamųjų.
S. Ursulas vis tiek neigė plėšikavęs Marijampolėje. Tikino, kad bendrininkas jį apkalbėjęs – atseit po apiplėšimo Kaune įkliuvęs jis, S. Ursulas, bendradarbiavęs su tyrėjais ir išdavęs M. Kovalenkovą, tas pelnęs teismo bausmę, todėl dabar jam keršijąs. „Nebuvau jokioje Marijampolėje!“ – teisme šūkavo S. Ursulas.
Marijampolės rajono apylinkės teismas nutarė, kad įrodyti abiejų plėšikų kaltei faktų pakanka. Dėl to plėšimo iniciatoriumi pripažintam ir iki šiol jau 5 kartus teistam M. Kovalenkovui paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o antrą kartą teisiamųjų suole atsidūrusiam S. Ursului, Marijampolėje besišvaisčiusiam dujų balionėliu, teismas paskyrė kalėti pustrečių metų.
Abiem nuteistiesiems pridėjus dalį bausmės už juvelyrikos parduotuvės apiplėšimą Kaune (už tai abu nuteisti jau šių metų spalio viduryje), bausmės paaugo: M. Kovalenkovui – iki 4 metų ir 9 mėnesių, S. Ursului – metais mažiau.
Marijampolės teismas taip pat įpareigojo abu nuteistuosius solidariai atlyginti apiplėštos parduotuvės savininkui padarytą turtinę žalą – kiek per 17 000 litų.
Grobį spėjo parduoti?
Pagrobtieji papuošalai liko nesurasti. Kaltę pripažinęs M. Kovalenkovas teisme teigė, kad visą grobį, vos abu su S. Ursulu grįžo iš Marijampolės į Kauną, jiedu pardavę už 18 000 litų ir juos pasidalinę perpus. Ši sėkmė paskatinusi plėšti kitą papuošalų parduotuvę.
Abu nuteistieji yra įgiję vidurinį išsilavinimą, savo šeimų dar nesukūrę, dirbo tik S. Ursulas – pagalbiniu darbininku vienoje bendrovėje.
Įdomu, kad M. Kovalenkovas, už įvairius plėšimus, vagystes ir chuliganizmą teistas nuo 17 metų, 4 kartus buvo nuteistas tik lygtinai – bausmės vykdymas jam būdavo vis atidedamas. Ir tik po apiplėšimo Kaune M. Kovalenkovas buvo įkalintas.
Irena ZUBRICKIENĖ
