Per paskutines dvi dienas aukso kaina krito žemiausiai (bent jau procentaliai) per paskutiniuosius 30 metų. Tai nukelia į JAV prezidento Ronaldo Reagano laikus, kai krintanti aukso kaina buvo laikoma teigiamu dalyku, rašo CNBC korespondentas Larry Kudlow.
Tada pingantis auksas iliustravo mažėjančią infliaciją po siaubingo 7-ojo dešimtmečio. Kartu tai rodė didesnį pasitikėjimą ekonomika ir JAV doleriu. Per kitus du dešimtmečius aukso kaina smuko nuo 800 JAV dolerių už unciją iki 250 JAV dolerių. Akcijų rinkos klestėjo. Taip pat darbo rinka ir ekonomika.
Pasak apžvalgininko, rinkos šįkart sureagavo skirtingai. Pirmadienį akcijų indeksai krito maždaug 200 punktų kartu su 150 JAV dolerių aukso kainos smukimu. Galbūt taip investuotojai siekė išsisukti nuo kapitalo prieaugio mokesčio arba reagavo į gandus, kad Kipras išparduos dalį savo aukso atsargų, idant padengtų gelbėjmimo plano lėšas. Vis dėlto investuotojai nesidžiaugia ir tai neatrodo, kaip 8 ar 9 dešimtmetis.
„Ir aš vis girdžiu įprastą kakofoniją, kad artėja katastrofa“, - pastebi L. Kudlow.
Vis dėlto jis tuo netiki ir teigia, kad žemesnė aukso kaina teigiamai pasitarnaus tolimesnei ekonominei situacijai.
Šiuo atveju negalima skelbti pasaulio pabaigos scenarijaus. Kartu tai nėra pabaiga nei JAV doleriui, nei eurui, kaip to baiminasi daugelis investuotojų.
JAV Federalino banko išleisti papildomi pinigai rezervui taip niekada ir neišėjo į apyvartą ir liko centrinio banko atsargoje. Visi taip bijo rizikos, kad pinigai yra laikomi, nors jų paklausa išlieka aukšta.
„Paskutinį kartą, kaip apžvelgiau antrojo pusmečio ataskaitą, pinigų kiekis (M2) didėjo mažiau nei 7 procentais. Tačiau FED mėgstamiausias infliacijos rodiklis – asmeninio vartojimo defliatorius – per paskutiniuosius 12 mėnesių siekė tik 1,3 procento”, - rašo jis.
JAV ekonomika auga lėtai (2-3 proc.), tačiau tai yra bent jau teigiamas dalykas. Pelnai pakėlė akcijų rinkas į aukštumas. Namų ūkiai atsigauna. Darbo rinka miglota, tačiau auganti. Net JAV doleris per pastaruosius metus atsigavo lyginant su kitomis valiutomis.
Anot apžvalgininko, tai neprilygsta R. Reagano ar B. Clintono laikams, tačiau tai bent jau nėra pasaulio pabaiga.
„Vienas mano draugas auksą pavadino „Pasaulio pabaigos kontraktu“. Mums jo nereikia. Tai ir yra priežastis, kodėl krenta aukso kainos“, - pastebi L. Kudlow.
Yra kitas aspektas aukso ir valiutos klausimu: JAV per ateinantį dešimtmetį taps energetiškai nepriklausoma.
Skalūnų dujų revoliucija jau pasuko šiuo keliu. Tarp kitų privalumų, tai reiškia papildomą augimą ir darbo vietas bei nepriklausomybę nuo Saudo Arabijos naftos. Tai gali lemti JAV einamosios sąskaitos perteklių ir JAV dolerį paversti „Karaliumi Doleriu“. Energetinė nepriklausomybė ir stiprus doleris yra neigiami ženklai auksui.
Aukso kaina pasiekė piką 2011-ųjų rugpjūtį (1,9 tūkst JAV dolerių už unciją) ir nuo to laiko krito. Tačiau pastarąjį kritimą, ko gero, lėmė gandai, kad Egiptas ir Kipras pardavinės aukso atsargas. Ispanija ir Italija taip apt gali prisijungti, rašo apžvalgininkas.
Tai gali reikšti antrą pabaigą aukso kainai.
Kaip rašo L. Kudlow, ateityje dar laukia begalės iššūkių fiskalinės, monetarinės ir reguliavimo politikos atžvilgiu. Tačiau krentanti aukso kaina gali suteikti daugiau pasitikėjimo, kad visas šias problemas pavyks išspręsti, o ekonomika ir akcijų biržos stos į senas vėžias.
„Tai yra tikroji aukso kainos kritimo žinia. Geroji ir, jokiu būdų, ne blogoji“ , - rašo jis.