Mintimis apie tai, kaip išlaikyti aštrų protą ir smegenų sveikatą, neurologas, medicinos mokslų daktaras J. Fišas dalinosi „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“.
Gydytojas pabrėžė, kad galvos smegenų sveikata yra esminis dalykas. „Psichė yra ta sfera, kuri kontroliuoja somą, t. y. fizinį kūną, kuris mus nešioja. Mes iš esmės esame galvos smegenys, tai yra pagrindinis dalykas kalbant apie žmonių sveikatą“, – konstatavo jis.
Kas tai yra sveikos smegenys? Gydytojo aiškinimu, tai yra kai žmogus jaučia visokeriopą gerovę – fizinę, psichinę, emocinę, kada visais požiūriais jaučiasi patenkintas, laimingas, neturi jokių nusiskundimų, problemų.
„Aišku, tai apima ne tik galvos smegenų funkcijas, bet ir socialinę, turtinę, nacionalinę aplinką. Bet sveikos smegenys iš esmės yra tada, kada žmogus yra laimingas“, – sakė jis.
Laimingu galima būti visada
Paklaustas, kaip išlaikyti tą laimės jausmą, kai jau keletą metų gyvename itin gniuždančioje aplinkoje – lydi pandemija, migrantų, energetinė kainų krizė, karas, neurologas teigė, kad viskas priklauso nuo gebėjimo prisitaikyti.
„Tai – dar nuo Antikos žmones jaudinusi problema. Esmė ta, kad reikia prisitaikyti prie sąlygų. Iš esmės mes esame laimingi – pakankamai pasiturintys, sotūs, gyvename geroje, šiltoje, gražioje aplinkoje, turime artimuosius, kas turime, ir turime jaustis laimingi“, – teigė J. Fišas.
Jis pabrėžė, kad apskritai optimizmas ir gera nuotaika yra pats svarbiausias dalykas, norint išlaikyti gerą smegenų sveikatą ir ne tik. „Galima sirgti, bet negalima jaustis ligoniu. Taigi ir gyvenant ne visai gerai, negalima jaustis, kad gyvename negerai. Reikia pasitenkinti tuo gyvenimu, kurį turime, aišku, jei nėra didelių katastrofų, didelės patologijos ir pan.“ – pastebėjo pašnekovas.
Organizmo rezervai – milžiniški
Gydytojo teigimu, net būnant apkasuose, esant stipriai motyvacijai atstovėti, ginti šeimą, tėvynę, tai, kas žmogui yra svarbu, jis gali jaustis laimingas.
„Tada galvos smegenys mobilizuoja visas organizmo sistemas, geriau gyja ir žaizdos. Tada galvos smegenys užduoda „programą“ somai – fiziniam kūnui funkcionuoti kitaip, geriau. Tad galima jaustis laimingu ir apkasuose“, – kalbėjo J. Fišas.
Neatsitikinai ir pavojaus, ekstremalių situacijų atveju žmogus gali padaryti tai, kas fiziškai atrodytų neįmanoma.
„Mes kartais užsimirštame, per daug verkšlename ir esame nusiminę, bet mūsų organizmo rezervai yra milžiniški, neregėti. Man tekę susidurti su tokiu atveju, kai moteris atidarė lifto duris, kadangi ten buvo įstrigęs vaikas, kas praktiškai neįmanoma dviem vyrams. Dar ir pasikvietę keturis vyrus neatluptume, o ji viena sugebėjo. Taigi organizmo rezervas yra labai didelis. Ir galvos smegenys gali duoti tokį impulsą, kad šie rezervai atsiskleidžia“, – pastebėjo gydytojas.
Sveiką greičiau susargdina, o sunkiam ligoniui pagerėja
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į šio centro – galvos smegenų – galią reguliuoti viso organizmo veiklą.
„Jis gali duoti signalą ir labai sunkiai ligai pagerėti, o esant nelabai sunkiai ligai, gal net dar stadijai iki ligos, blogėti, vesti į lėtinę ligą ar net tragišką išeitį. Taigi galvos smegenų signalų padavimas per neuromediatorius turi didelę reikšmę“, – pažymėjo J. Fišas.
Neurologas paaiškino, kad pagal dabartinę koncepciją galvos smegenys pilnos neuromediatorių – tarpininkų, kurie smegenyse dūzgia kaip bitės, perduoda impulsus iš vienos smegenų vietos į kitą.
„Ir labai svarbus jų santykius – jei vienų padaugėja, kitų sumažėja, pasikeičia jų santykis, vystosi įvairios patologijos, tarp jų – ir depresija, kitos psichikos ligos.
Kai kuriais atvejais tas neuromediatorių pasikeitimas veikia emocinę sferą, o ji – endokrininę sistemą, antinksčius, hipofizę, kur pasikeičia hormonų pusiausvyra. Tai vėlgi sukelia įvairias ligas – diabetą, sąnarių pakenkimą ir panašiai. Tai dalykas nepaprastas, bet labai svarbus“, – dėstė jis.
Kokiu greičiu sensta smegenys?
Pasiteiravus, kaip sensta smegenys, lyginant su kūnu, J. Fišas konstatavo, kad žmogui subrendus per metus atrofuojasi 1 proc. galvos smegenų. Vis tik to iškart galima ir nepajausti, mat kitos smegenų dalys perima tas funkcijas.
„Vyksta tam tikras smegenų neuroplastiškumas. Todėl mes sugebame ir toliau mokytis, net senatvėje išlaikome sveiką protą, gerą nuotaiką ir patirtį. Aišku, kitas dalykas yra kalbant apie patologijas“, – kalbėjo jis.
Gydytojas pasakojo, kad yra gausybė visiems gerai žinomų būdų, kaip išlaikyti sveiką protą, deja, ne visada tą naudojame:
„Apie tai sukurta daug knygų ir filmų. Iš esmės turime veikti dviem kryptimis: visų pirma fizinį krūvį laikyti sveiką ir kitas dalykas – laikyti sveiką sielą arba psichiką. Tam, kad galvos smegenys veiktų produktyviai, našiai, mes jaustumėmės laimingi, (o sveikata ir reiškia būti laimingam, linksmam), būtina palaikyti sveiką kūną.“
J. Fišas pabrėžė, kad tiek fizinis, tiek psichinis kūnas vienas kitam neišvengiamai daro įtaką ir sudaro vienį. Todėl abi sferas būtina palaikyti optimalioje būklėje, o tam yra gausybė taisyklių.
Mokėti nuspausti stabdžio pedalą
Pastebėjus, jog tam, kad būtų linksmas, t. y. kartu ir sveikas, žmogus neretai pasitelkia įvairius stimuliantus – rūkalus, alkoholį, neurologas neneigė, kad to kartais irgi gali prireikti.
„Mokėjimas atsipalaiduoti kai kada panaudojant ir nedideles dozes papildomų priemonių yra gerai. Mes šito neneigiame. Tas yra labai svarbu, nes mokėjimas atsipalaiduoti yra vienas iš sveikatos pagrindų. Laiku ir saikingai atsipalaiduoti yra labai svarbu sveikatai. Ir tie individai, kurie moka tą padaryti, neperžengia tam tikrų ribų, nepiktnaudžiauja, jie jaučiasi laimingesni, ilgiau gyvena ir yra patrauklesni kitiems.
Be to, kartais tai susiję ir su vaistais, kuriuos skiriame nervų sistemai apraminti. Nes gyvenimas nuolatos jaučiant stresą, įtampą per minėtus mechanizmus sukelia įvairias ligas, sunkų sirgimą, kada optimizmas nebepadeda ir galų gale tai veda į mirtį. Bet čia yra pavojus peržengti plonytę liniją“, – pasakojo J. Fišas.
Paklaustas, kaip atpažinti, kada stresas daro jau reikšmingai neigiamą įtaką organizmui, mat juk šiandien žmogus prie to, regis, kaip ir pripranta, gydytojas priminė, jog visi vis tik esame skirtingi:
„Kiekvienas žiogelis turi savo smuikelį. (...) Bet yra tam tikra riba, kai galimybės yra viršytos, kai smuikelis yra per didelis. Tai pirmiausia pasireiškia įvairiais somatiniais simptomais, pavyzdžiui, širdies plakimu, kraujospūdžio padidėjimu, įvairias tirpimais, mirguliavimais, galvos skausmais ir t.t. Taip pat gali pasireikšti ir psichiniais simptomais, kada atsiranda nerimas, nemiga, sujaudinimas.
Dažnai mes tą suvokiame ir bandome sustoti, bet ne visada tą leidžia padaryti sąlygos. Bet į šiuos signalus atkreipti dėmesį yra būtina ir paspausti stabdžio pedalą, galbūt imtis ir kažkokių atsipalaidavimo priemonių.“
Judėjimas – būtina sąlyga
Gydytojas priminė, kad sveikam fiziniam kūnui palaikyti labai svarbus kasdienis fizinis aktyvumas.
„40 minučių fizinio aktyvumo yra minimumas kasdien, o jauniems, iki 50-ies metų, 2 kartus per savaitę reikalinga ir jėgos treniruotė. Apie tai dabar labai daug kalbama, nes tuo metu gaminasi nauji neuronai, tarp neuronų atsinaujina sinapsės, suaktyvėja limfinė sistema, kuri išveda toksinus iš galvos smegenų. Taip pat labai sveika yra pirtis“, – patarė gydytojas.
Kita vertus, jis priminė, kad yra ne viena rimta liga, kai pats sau žmogus mažai gali padėti, todėl būtina reguliariai atlikti visus profilaktinius patikrinimus.
Smegenų sveikatai būtinas optimistinis požiūris, atlaidumas, tokios savybės kaip piktumas, kerštingumas, įtarumas žlugdo žmogaus sveikatą, tad, pabrėžė pašnekovas, reikia stengtis būti geru.
„O būti pasyviu pensininku yra galas. Parodos, kelionės, žaidimai, tarp jų – ir kompiuteriniai, šachmatai, šaškės, bendravimas yra labai svarbu. Turint daug nuoširdžių draugų, lankant įvairius būrelius, trečio amžiaus universitetą ar bažnyčią, kur yra bendraminčiai, bendraujama be pykčio, pavydo, apkalbų – visa tai yra demencijų profilaktikos pagrindas. O labiausiai padeda meilė – laimė, kas turi tokią meilę, gali gyventi 90 ir daugiau metų abu kartu“, – apibendrino J. Fišas.
