Laidos metu G. Cijūnaitis ne tik atskleidė, kodėl reikia genėti medžius, bet ir pasidalino auksiniais patarimais, kaip juos genėti teisingai.
Reikia mažinti šakų skaičių
„Svajonių sodų“ laidoje G. Cijūnaitis kalbėjo, kad itin svarbu sumažinti vaismedžio šakų skaičių. Anot jo, tai padės medžiui sukrauti kokybiškų ir gražių vaisių.
„Kiekvienais metais genėjimas yra reikalingas tam, kad sumažintumėme šakų skaičių. Tada įvyksta taip, kad medelis žydi, veda vaisius, o vaisiai tampa pilnaverčiais, nes sumažinus [medžio] vainiko dydį, tankumą, sumažėja vaisių skaičius. Tada medis gali užauginti kokybiškų ir gražių vaisių.
Negenint medžių, vienais metais vaisių bus, o kitais metais medis ilsėsis ir neaugins vaisių. Tai genėjimas skatina auginti kokybišką vaisių, įtakoja, kad medelis nepramečiuotų.
Dar vienas niuansas: genėjimas padeda kovoti su ligomis. Tada atidengiame kamieną, jis gauna daugiau saulės, apšvietimo, vaisiai užauga kokybiškesni, geresnės spalvos, jie mažiau paveikiami ligų ir medelis mažiau serga“, – genėjimo reikalingumo priežastis nurodė pašnekovas.
Taip pat G. Cijūnaitis pridūrė, kad, genint medžius, galima ateityje apsieiti be medžiagų su chemine apsauga: „Mes galime naudoti mažiau cheminės apsaugos, apsieiti su biologinėmis priemonėmis.“
Svarbus taisyklingas genėjimas
Didelę reikšmę vaismedžių derlingumui turi ne tik kasmetinis jų genėjimas, bet ir taisyklinga technika, leidžianti lengviau pasiekti vaisius ir padedanti atsikratyti nereikalingų šakų.
„Medis genisi taip, kad vainikas būtų proporcingas. Horizontalios šakos yra geros, vertikalios – blogos. Augalas formuojamas taip, kad viršutinė šaka trumpinama mažiau, vidutinė – vidutiniškai, o apatinės ilgis turi prilygti metrui.
Medį reikia formuoti piramidės forma tam, kad medis išlaikytų pusiausvyrą, gautų daugiau saulės, lengviau būtų rinkti vaisius: apačioje derlių galės rinkti žmona su vaikais, viršuje – vyras“, – genėjimo išmintimi dalijosi G. Cijūnaitis.
Dažnai pasikartojanti klaida
Sodininko praktika rodo, kad dažnai žmonės geni neteisingai. Dėl to svarbu nepadaryti esminės klaidos.
„Dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie patys geni medžius. Jie neprofesionalai, o galbūt turi nekokybiškus įrankius.
Kartais šeimininkė prieina genėti, tai storesnės šakos ji nesugeba nukirpti. Tai tada padaroma didelė klaida ir išgenimos mažos vaisinės vienmetės, antrametės šakos.
Tada medis lieka plikas, o atėjusiam sodininkui profesionalui kyla iššūkis, kaip sumažinti medžio ilgumą ir išprovokuoti vaisinių šakelių susiformavimą.
Tad yra toks niuansas, kad jeigu jūs nukirpsit ne tą šaką – tai ji ataugs, bet jeigu pašalinsit vaisines šakeles, tai problema nusikels į tris, keturis, gal net penkis metus, kol medelį išprovokuosime suformuoti vaisines šakeles ir jos pradės derėti“, – kalbėjo G. Cijūnaitis.
Vaisių ant šakų skaičiuoti nereikėtų
Anot sodininko, genint medžius nereikėtų didelio dėmesio skirti žiediniams pumpurams. Pirmasis žingsnis turėtų būti medžio šakų formavimas.
„Žiedinių pumpurų ir obuolių skaičiuoti nereikėtų. Pirmas dalykas, yra genint sodą suformuoti šakas taip, kad nereiktų ramstyti medžio. Genėti medį taip, kad jis būtų proporcingas.
Jeigu vienoje pusėje yra per daug šakų, tai tikėtina, kad medis kryps į tą pusę. Vadinasi, reikia pamažinti šakų skaičių toje pusėje.
Medelį turime prižiūrėti taip, kad jeigu medžiai pasodinti vienas nuo kito per du metrus, tai pakanka, kad vainikas būtų metro ilgio. Aišku, gal šeimininkė sakys, kad reikia masyvesnio medelio, kad labiau kaimynų rakandus užstotų, tai vainiką galime pasidaryti platesnį“, – šyptelėjo G. Cijūnaitis.
Kaip užtikrinti gerą derlių?
Jeigu medžius jau nugenėjote, tuomet laukia sekantis žingsnis. Vaismedžius svarbu nupurkšti, o vėliau sumažinti vaisių skaičių.
„Pirmas etapas – genime medį. Antras etapas – nupurškiame medį prieš žiedgraužį ar vaisėdį. O vėliau, per Jonines, prieiname prie medelio ir matome užsimezgusį naują derlių. Mes ateiname su mažomis žirklutėmis ir pasitikriname ar reikia praretinimo, ar ne.
Kas antrus metus obuolių būna labai daug, po keturis-penkis obuoliukus kekėmis išsivystę. Tada mes su žirklutėmis mažiname obuolių skaičių. Idealus atstumas – dešimt centimetrų tarp obuolių.
Aišku, būna sausros, būna dar visokios negandos, tai mes bent pamažinkim obuolių skaičių kekėje 50-čia procentų. Tai jeigu kekė yra su keturiais-penkiais obuoliais, pamažinkime jų skaičių iki dviejų obuolių.
Jeigu mes kerpame obuoliukus, mažiname užuomazgų skaičių, tai tą darbą turėtumėme atlikti ne su viena ranka kišenėje. Obuoliukus teisingai reikia kirpti taip, kad nepažeistumėme likusių obuolių.
Atrodo, kad galbūt mechaninis pažeidimas nieko nereiškia, bet obuolio augimo fazėje, kol obuolys mažas ir pažeidžiamas, tai gali būti ženklus derliaus nuostolis“, – „Svajonių sodų“ laidoje informavo pašnekovas.
Daugiau naudingų laidos „Svajonių sodai“ ekspertų patarimų rasite žemiau esančiame vaizdo įraše.
