Du aukso medalius pelnė Rūta Meilutytė, laimėjusi 50 ir 100 m krūtine rungtis. Auksą laimėjo ir Danas Rapšys, triumfavęs 200 m laisvuoju stiliumi rungtyje. Jis pridėjo bronzą 200 m nugara rungtyje.
Tačiau jie nebuvo vieninteliai lietuviai Kopenhagoje - šalia baseino nuolat sukiojosi buvęs plaukikas Saulius Binevičius, dalyvavęs ne viename aukščiausio rango turnyre.
Sportininko karjerą baigęs po Pekino žaidynių, Binevičius ilgai negalvojo apie kitą karjeros stotelę - nusprendė likti šalia vandens ir pradėjo teisėjauti. Dabar jis yra tarptautinio rango teisėjas.
Viskas prasidėjo nuo jaunučių varžybų Lietuvoje.
„Kaip sportininkas norėjau siekti aukštumų, tai ir teisėjaudamas išsikėliau sau tokį tikslą - pradedant nuo Lietuvos kilti karjeros laiptais“, - teigė jis.
Kad atsidurtų Danijoje, jį turėjo pasiūlyti Lietuvos plaukimo federacija, o galiausiai lemiamą žodį tarė tarptautinė federacija.
Atsidūrus čia prasidėjo juodas darbas.
„Atrodo, kad teisėjai nieko nedaro, bet kiekvieną dieną vyksta pasitarimai, apsvarstome, kas buvo blogai, kas gerai.
Daug įvairių dalykų yra laikoma paslaptyje. Esame įpareigoti stovėti tam tikroje vietoje, niekam netrukdyti, bet profesonaliai teisėjauti“, - pasakojo jis.
Pirmą turnyro dieną lietuvis buvo posūkių teisėjas, vėliau su racija pranešdavo vyriausiam teisėjui pažeidimus, trečią dieną atsidūrė rezerve. Tokia darbų kaita vyksta nuolat.
Nors visi teisėjai turi švilpukus, jie praverčia retai - dažniau rašiklis ir taisyklių taikymas, juokauja S.Binevičius.
Lietuvis gali teisėjauti plaukimams, kur dalyvauja mūsų šalies atstovai - plaukime tai nedraudžiama, vyrauja aukščiausio lygio pasitikėjimas.
O ir sukčiauti sunku - vieną plaukimą prižiūri apie 40 teisėjų. Vienam plaukikui tenka penki teisėjai.
„Reikia būti šimtu procentų tikram, kad sportininkas padarė nusižengimą ir tavimi tiki“, - sako Binevičius.
Tačiau jis negali sveikinti savo šalies atleto, kai šis laimi apdovanojimą.
„Negalime sveikinti nugalėtojų, turime tik atsistoti ir bendrai paploti. Kolegos per petį pastuksena, patraukia per dantį, kad „vakarienę tu statai“, - šypsosi Binevičius.
Nors čempionus dažnai lemia šimtosios, teisėjai tokios įtampos nejunta. Įtampą jie pajunta tada, kai nutinka kažkas netikėto - plyšta kostiumai, lūžta bokšteliai, krenta ir susižeidžia sportininkai.
Šimtųjų sekundės kaina labiau paveikai atletus, kurie prisigalvoja prietarų.
„Prietarų tikrai daug, nes lemia šimtosios. Vienas nešasi meškiuką, klauso muzikos tam tikros. Kitas turi apsipilti vandeniu, kad už kostiumo papultų ir pajaustų jį. Daug, daug įvairių dalykų. Vienas žegnojasi, kitas mėgsta šiltai apsirengti - net su pirštinėmis, kitas kaip tik nemėgsta tos šilumos“, - užkulisius atskleidė teisėjas.
