Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos buvę apskaitos darbuotojai neslepia – kai kurios suaukotos lėšos stichinių nelaimių aukoms niekada nukentėjusiųjų nepasiekdavo.
Savaitraštis „Ekonomika.lt“ tęsia pasaulyje už nuveiktus humaniškus darbus gerai žinomos organizacijos – Raudonojo Kryžiaus draugijos Lietuvoje buvusių darbuotojų išpažintis apie ne visai sklandžią ir ne visai žinomą organizacijos veiklą.
Šį kartą iš pirmų lūpų teko išgirsti buvusių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos buhalterinės apskaitos darbuotojų išpažintį.
Dėl pašnekovų nenoro viešintis „Ekonomika.lt“ pasilieka teisę šaltinius laikyti paslaptyje.
Užstoja savus
Pašnekovai, prisimindami buvusias darbines situacijas, neslepia, kad šioje organizacijoje ėjo išvien, viena kitą užstojo organizacijos sekretoriato senbuvės.
„Jų algos buvo labai didelės. Paieškų koordinatorė nuolat vykdavo į keliones“, – buvusią kolegę prisiminė pašnekovas. „Ekonomika.lt“ jau anksčiau girdėjo skundų, kad darbuotoja, daugybę metų atsakinga už dingusių žmonių paieškas, nemokėjo anglų kalbos ir neturėjo kompiuterinio raštingumo įgūdžių.
Norėjo algų
Pašnekovai taip pat prisimena, kad vidinių nesutarimų keldavo ir tai, jog biudžetines lėšas, skirtas slaugytojų algoms mokėti, tekdavo atiduoti pagal paskirtį.
„Tie pinigai turėjo būti atlyginimams, skirtiems slaugytojais dirbantiems darbuotojams, – pasakojo pašnekovas. – Bet kai kurių komitetų vadovės, nors nedirbo slaugių darbo, turėjo slaugytojos kvalifikaciją, tad joms neteisingai buvo skiriami pinigai už slaugytojos darbą.
Apskritai iš tų biudžetinių pinigų pirmiausia buvo stengiamasi senam darbuotojų branduoliui kelti algą. Už finansinę veiklą atsakingi darbuotojai buvo verčiami ieškoti būdų, kaip tai padaryti.“
Nuo suaukotų pinigų mokesčiai nebuvo skaičiuojami, nes tai – ne mokestinis objektas. O oficialūs atlyginimai taip pat įforminami tvarkingai.
„Įsivaizduokite, perku marškinėlių už 1 000 litų. Sąskaitos faktūros kopiją galiu panaudoti keletą kartų: ir slaugos, ir jaunimo, ir dar kitose programose“, – pasakojo pašnekovas.
Nepasiekė aukų?
2005 metų rugpjūtį JAV praūžusio galingiausio uragano valstijų istorijoje aukoms žmonės per Raudonąjį Kryžių, kurio generalinė sekretorė dar buvo Irena Bružienė, suaukojo 48 tūkst. litų.
„Ekonomika.lt“ žiniomis, būtent tada po nepriklausomų auditorių išvados draugijos tarybos prašymu iš darbo išėjo vyriausiasis finansininkas Remigijus Bagdonas, pasikeitė ir generalinė sekretorė. Ja tapo Rena Šidlauskienė, tačiau moteris, garsėjanti sąžiningu ir atsakingu požiūriu į darbą, įstaigoje neužsibuvo. Vėliau generaline sekretore tapo tuometinė generalinės sekretorės pavaduotoja Gražina Jevgrafovienė.
„Iš aukų, surinktų nuo Katrinos uragano Amerikoje nukentėjusiems, nė vienas litas neiškeliavo iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“, – tikino pašnekovas.
Savaitraščio kalbinamų pašnekovų duomenimis, nesulaukusi vyriausiojo finansininko R. Bagdono finansinių ataskaitų, valdyba kvietė nepriklausomus auditorius. Pasirodo, jos nebuvo rengiamos kelerius metus.
„Gautos išvados parodė, kad buvo atliekama nusikalstama veika. Tačiau G. Jevgrafovienė sakė, kad viešinimas kenktų organizacijos įvaizdžiui. Niekas iš valdybos nesuprato, kad G. Jevgrafovienė ir R. Bagdonas dirbo išvien“, – kalbėjo „Ekonomika.lt“ šaltinis.
Kiek aukota – neaišku
Kadangi Lietuvos Raudonasis Kryžius savo puslapyje neskelbia suaukotų pinigų sumos, paieškojus tenka pasikliauti tik ankstesnių interviu medžiaga.
Pavyko rasti, kad 2004 metų gruodį nuo cunamio nukentėjusiems Pietų Azijos gyventojams Raudonasis Kryžius skelbėsi per akciją surinkęs daugiau nei 1 mln. litų.
Nors „Ekonomika.lt“ šaltiniai teigė, kad ši suma gali būti gauta tik iš telefoninių aukų, o tikroji suma gal net pusantro karto didesnė.
„Tiksliai patys nežinome, nes kaip nariai negavome jokių ataskaitų. Įspūdį susidarėme tik iš to, ką G. Jevgrafovienė kalbėjo spaudoje. Turime rimtą pagrindą manyti, kad ir šie pinigai nepasiekė tikslo“, – sakė pašnekovas.
Nusėsdavo 30 proc.
Kalbinami žmonės nuolat stebėjosi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinės sekretorės ir ją palaikančių darbuotojų godumu.
„Pagal įprastą praktiką iš suaukotų lėšų turi būti paimama tik 3–5 proc. padengti administracinėms išlaidoms, bet pagal čia nusistovėjusią praktiką sekretoriate nusėsdavo iki 30 proc., – sakė šaltinis. – O kas patikrins? Buhalteris jums kokius tik nori gali duomenis pateikti.
Ataskaitos niekas nereikalauja, nes žmonės aukoja savanoriškai. Be to, ar esate įsitikinę, kad nurodytu telefonu balsuodami už Radžį už jį ir balsuojate? Kaip patikrinsite, kad jūsų balsas skirtas būtent jam? Taip ir su aukomis, ypač telefoninėmis.“
Atidarė 18 sąskaitų?
Taikyta praktika iš tiesų buvo paini, net atidžiai klausantis susigaudyti sunku. Pasak buvusių buhalterinės apskaitos darbuotojų, aukojimams buvo skirta tik viena sąskaita.
„Buvo gana painu, nes viskas eidavo į vieną katilą, – pasakojo pašnekovas. – Tačiau veikė daugybė – gal net 18 kitų sąskaitų visuose Lietuvos bankuose ir jų skyriuose. Taip pinigai iš vienos į kitą buvo pervedami, jie „judėdavo“, o jiems nukeliavus į atitinkamą vietą, tarkim, kokiam namų remontui ar žvyrui pirkti, sąskaitos uždaromos.“
Dingo 400 tūkst.?
„Ekonomika.lt“ išsiaiškino, kad besikeičiantys buhalterinės apskaitos darbuotojai turėjo „taisyti“ vieni kitų klaidas arba tiesiog prisitaikyti prie esamos sistemos. Tvarkant buhalteriją apskaitoje būdavo nepanaudotų pasibaigusio projekto lėšų, bet pačių pinigų jau nebebūdavo. Po vienos peržiūros rasta, kad kažkur „pakibo“ apie 400 tūkst. litų.
„Pradėdavome žiūrėti, kur tie pinigai. Bet buvo patarimų, kad giliau nekapstytume“, – atskleidė pašnekovas.
Šaltinių teigimu, didžiausios machinacijos vyko po 1990 metų, kai išvis nebuvo jokios kontrolės, o Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus organizacijos arba privatūs asmenys aukodavo nemenkas pinigų sumas.
„Skirtingai nei ES projektų koordinatoriai, minėta organizacija ir privatūs asmenys neprašė sąskaitų faktūrų, jiems čekių niekas nesiuntė, – sakė pašnekovas. – Parašydavo, kad viename komitete jaunimo susitikimas įvyko, kitame organizuota ekskursija ir pan. Jei reikėdavo, pervesdavo „saviems“ komitetams.“
Darbdavio verslas
Išvardyti nesklandumai nebuvo vieninteliai, su kuriais teko susidurti buvusiems darbuotojams. Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ taip pat teko matyti sutartį, kurią išeidami iš darbo buvo verčiami pasirašyti buhalterinės apskaitos darbuotojai. Pateikiame vieną iš ištraukų:
„Darbuotojas įsipareigoja vienerius metus nuo šio susitarimo dienos laikyti konfidencialia ir neatskleisti informacijos, sudarančios verslo informaciją ir/ar konfidencialią profesinę informaciją, esančius raštinėje ar kitoje formoje apie su Darbdavio verslu susijusius dokumentus, organizacinę struktūrą, klientus, strateginius planus ir kitus dalykus, galinčius daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką Darbdavio verslui.“
Tiesiog ironiškai skamba bandymas apsaugoti darbdavio verslą nuo paslapčių išviešinimo. Kokių paslapčių ir kokį verslą gali turėti žinomiausios nevyriausybinės organizacijos vadovas, lieka neaišku.
Faktai:
2004 metų gruodį nuo cunamio nukentėjusiems Pietų Azijos gyventojams Raudonasis Kryžius skelbėsi per akciją surinkęs daugiau nei 1 mln. litų.
2006 metų Švėkšną nusiaubus gaisrams, į LRK sąskaitą suaukota 642 tūkst. 500 litų.
LRK savanoriauja apie 1 000 jaunuolių.
