Tokią analizę Prezidentūros Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje matematikos ir technologijos mokslų profesorius pateikė antradienį – jis sako vertinęs Olandijos, Danijos, Belgijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Slovėnijos, Italijos, Portugalijos ir Graikijos sergamumo duomenis ir modeliavęs situaciją Lietuvai.
„Omikrono banga savo maksimumą pasiekia maždaug per 2-3 savaites. Tad tikrai, kadangi apie savaitę Lietuvoje vyksta tas pakilimas, to maksimumo galima tikėtis į sausio pabaigą – vasario pradžią. Tai patvirtina keleto šalių duomenys, kurios pasiekusios maksimumą, ar bent jau atskiri jų rajonai“, – spaudos konferencijoje sakė J. Augutis.
Pasak jo, visa omikron atmainos banga galėtų trukti 8-10 savaičių, o piko metu paros naujų COVID-19 atvejų skaičius galėtų pasiekti ir 9,5 tūkstančio.
„Tie skaičiai, perskaičiavus į Lietuvos mastelį, būtų nuo 5 iki 9,5 tūkstančio. Turėkime omenyje, kad banga nėra pasiekusi savo maksimumo tose šalyse, išskyrus keletą, tai tie skaičiai dar gali kilti“, – tvirtino J. Augutis.
Jis apsidraudė sakydamas, kad prognozės „galbūt ir nėra labai tikslios“ ir vylėsi, kad Šiaurės Europos šalyse banga bus švelnesnė, nei Pietų Europoje.
Anot J. Augučio, optimistiškai nuteikia hospitalizuotų asmenų skaičius, nes modelis rodo, kad ligoninėse gydomų asmenų kiekis Lietuvoje siektų „apie kelis šimtus, galbūt, iki tūkstančio“.
„Vidutiniškai iš visų tų šalių yra išskaičiuota apie 600 hospitalizuotų. Turėkime omenyje, kad prie tų didžiųjų naujų užsikrėtimo atvejų skaičių į ligonines pakliūtų tik nedidelė jų dalis. Lygiai taip pat su reanimacijos lovomis: perskaičiavus į Lietuvos mastelį, reanimacijų užimtumas būtų apie 100 lovų“, – tikino profesorius.
Jis taip pat ragino „neapsigauti su optimistiniais skaičiais“, nes minimose šalyse yra didesnis vakcinuotųjų, ypač vyresnio amžiaus grupėse, skaičius.
„Galbūt artimesnė šalis mums būtų Graikija, kuri pagal vakcinavimo parametrus yra panaši. Tad čia šiek tiek nuo to optimizmo nukrypsta skaičiai, atvejų Lietuvai ji generuotų apie 9 tūkstančius (per parą – BNS), hospitalizuotųjų apie 2 tūkstančius, mirčių skaičius, turbūt, būtų panašus, kokį matome dabar – 15-17, reanimacijų – apie 150“, – tikino mokslininkas.
Profesoriaus teigimu, bet kuriuo atveju, prognozės nerodo, kad Lietuvoje gali būti viršytas nustatytas kritinis rodiklis – 240 užimtų reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų.
J. Augučio teigimu, Lietuvoje kylant naujai bangai, nors naujų atvejų bus daug, bet „suvestinėse jų nematysime, nes negalėsime tiek daug testuoti“. Jis pabrėžia, kad dėl palyginus lengvų simptomų didelė dalis užsikrėtusiųjų gali ir nesikreipti į testavimo punktus, naudotis greitaisiais testais.
