Ko gero, ne vienas lietuvis vairuotojas, kuriam teks pirmadienį kur nors tarp Suvalkų, Augustavo ir Baltstogės kelias valandas laukti, kol pasibaigs kelio blokada, koneveiks dūšioje lenkų žaliuosius, piestu stojusius prieš Augustavo aplinkkelio tiesimą.
Ekologų protestai ir jų pasekmės išprovokavo Augustavo gyventojus, kurie pirmadienį ketina išeiti į gatves ir blokuoti "Via Baltika" magistralę ir tuo būdu demonstruoti pritarimą planuotasi apylankai, kuri išvaduotų gyventojus nuo varginančio tranzitinio eismo ir amžino nesaugumo kelyje. Tačiau vis mažiau vilties, kad „Augustavo mūšį“ laimės miestelio gyventojai. Žaliųjų pusėje stojo Briuselis, iš kurio ateina signalai, kad Europos Komisijos netenkina Varšuvos paaiškinimas, jog apylanka buvo suprojektuota dar prieš Lenkijai įstojant į Europos Sąjungą, ir todėl šiuo atveju neturėtų būti taikomi ES ekologijos nuostatai. Premjeras, nelaukdamas EK sprendimo, ir apsidrausdamas nuo vienokios ar kitokios ginčo atomazgos, pasiūlė referendumą, kad pati visuomenė išspręstų: svarbiau gamta ar gyventojų saugumas ir patogumas.
Beje, kol kas neaišku, ar Augustavo aplinkkelio likimą turėtų nuspręsti visos Lenkijos, ar tik Palenkės vaivadijos gyventojai. Nuomonių apklausos rodo, kad jeigu referendumas būtų visoje Lenkijoje, Rospudos slėnio gamta laimėtų prieš aplinkkelį, o jeigu tai turėtų spręsti tik Palenkės vaivadijos gyventojai, dauguma pasisakytų už aplinkkelį. Ta proga pasigirsta nuomonių, kad premjero pasiūlymas turi ir politinį atspalvį, mat Palenkės vaivadijoje iki gegužės vidurio bus pakartotini rinkimai į vaivadijos savivaldą, ir tikimasi tuo būdu palenkti rinkėjų simpatijas Teisės ir teisingumo partijos naudai.
Sugaišti metai
Kovo pradžioje Varšuvoje viešėjęs Lietuvos Vyriausybės vadovas pareiškė, kad Lietuva palaiko Lenkijos Vyriausybės nuostatą dėl Augustavo aplinkkelio teisimo „Via Baltikos“ projekte, nes šis kelias bus naudingas abiejų šalių ekonominiam vystymui. Tikriausiai tą pat pakartos ir Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, kuris kitą savaitę atvyks į Lenkiją. Beje, apie „Via Baltika“ ir jos reikšmę dvišaliam bendradarbiavimui Lietuvos politikai kartoja savo strateginiams partneriams jau gerokai per dešimt metų. Galima drąsiai teigti, kad ši tema buvo turbūt dažniausiai „eksploatuojama“ dvišaliuose susitikimuose. Tačiau ilgai „Via Baltika“ buvo vien pažadų srityje ir tik prieš keletą metų pradėjo virsti kūnu. Deja, netobulu.
Sprendimą tiesti Augustavo aplinkkelį per Rospudos slėnį , įtrauktą į Europos ekologinį žemėlapį „Gamta 2000“ priėmė 2005 metais tuometinis Palenkės vaivada Marekas Strzalinskis, šiandien Seimo narys iš Kairiųjų demokratinės sąjungos. Už jo sprendimą guldo galvą ir Augustavo burmistras, kuris, beje, nelabai iki šiol rūpinosi gyventojų patogumu statant perėjas virš gatvių ar kitaip sprendžiant saugumo klausimus. Vairuotojai priekaištauja, kad Augustave taip pastatyti šviesoforai, kad jie nepagreitina eismo, bet priešingai - jį stabdo.
Aplinkkelio pagal dabartinį variantą priešininkai tikina, kad jis yra netinkamas dėl keleto priežasčių. Svarbiausia - negrįžtamai sunaikins unikalią Rospudos slėnio gamtą ir gyvūniją. Antra, planuotas pusės kilometro ilgio viadukas per Rospudos upelį bus statomas pelkėje, ir polius teks įleisti į dešimties metrų gylio durpių sluoksnį. Ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje nieks tokių statinių dar nestatė, tad iš kur paimti specialistų? Trečias argumentas - Augustavo aplinkkelis neišspręs problemos – sudaryti sąlygas sklandžiam tranzitiniam eismui nuo Lietuvos sienos, jeigu tuo pat metu nebus pastatyta Suvalkų miestą lenkianti apylanka ir praplatintas kelias nuo Suvalkų iki Augustavo aplinkkelio. Dabar šis kelias turi 7 metrus pločio. Pagal vyriausybės kelių modernizavimo planą, Suvalkų apylankos ir kelio iki Augustavo modernizavimo pabaigos geriausiu atveju sulauksime tik 2014 metais.
Ekologų pasiūlymas
Aplinkkelio statybos priešininkai turi paruoštą alternatyvų variantą: kiek toliau į šiaurę nuo Augustavo, Rački vietovėje, pastatyti aplinkkelį, kuris vienu mostu aplenks ne tik Augustavą, bet ir Suvalkus. Įdomu, kad ekologų paruoštas projektas yra truputį pigesnis, nei vyriausybės, nors reikia pažymėti, kad žaliųjų varianto realiai dar nėra, tai tik koncepcija. Jos pavertimas konkrečiu projektu užtruktų kelis metus. Papildomų sunkumų galėtų kilti ir dėl žemės nacionalizavimo, nes numatyta trasa eina per ūkininkų ūkius. Tačiau apie „ekologišką“ Augustavo apylanką jau kalbama tiek pat metų, kiek truko kontroversiškos aplinkkelio trasos projektavimo darbai. Jeigu Lenkijos vyriausybė nebūtų įsitvėrusi prieštaringai vertinamo aplinkkelio projekto, ir išgirdusi gamtos interesą saugančių žmonių balsą, gal būt nei ekologams reikėtų budėti Rospudos slėnyje spaudžiant 25 laipsniams šalčio, nei Augustavo gyventojams blokuoti tarptautinius kelius, ir keikti „blogiečius“ vairuotojus iš Lietuvos, Estijos ar Latvijos.
