Per metus maisto produktai jau pabrango daugiau kaip 10 procentų. Tačiau mažai pasiturintys žmonės kainų šuolį jaučia dvigubai sunkiau, nes daugiau kaip pusę savo pajamų išleidžia labiausiai brangstančioms prekėms, rašo "Lietuvos žinios".
Lietuvoje rugpjūtį užfiksuota 0,3 proc. infliacija - tokia, kokią ir prognozavo statistikai. Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį buvo 4,5 proc., o metinė - 5,5 procento. Tai pranešė Statistikos departamentas.
Liepą šalyje buvo 0,7 proc. infliacija. Vartojimo prekių kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 0,2 proc., paslaugų - 0,8 procento.
Vartotojų kainų padidėjimą rugpjūtį daugiausia lėmė alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pabrangimas 1,9 proc., būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų - 0,8 proc., maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų - 0,3 procento.
Šių grupių prekių ir paslaugų kainų didėjimą iš dalies kompensavo 0,3 procento atpigę drabužiai ir avalynė bei transporto grupės prekės.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainas labiausiai didino 5,3 proc. pabrangęs pienas, jo produktai ir sūriai, 1,5 proc. - mėsa ir jos produktai, 1 proc. - duona ir grūdų produktai, 3,6 proc. - sviestas, aliejus, riebalai.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainoms didžiausios įtakos turėjo 2,5 proc. pakilusios karšto vandens, 1,8 proc. - malkų kainos, 3,6 proc. padidėjęs mokestis už centralizuotą šilumą, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą.
Būsto priežiūros ir remonto medžiagos pabrango 1,5 proc., būsto nuomos mokesčiai padidėjo 0,9 proc., suskystintų dujų maistui gaminti kaina šoktelėjo 0,8 procento.
Sunkiausia turintiems mažas pajamas
"Hansabanko" analitikai teigia, jog maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainos kils ir artimiausioje ateityje. Skaudžiausiai tai atsiliepia mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams - jų juntama infliacija yra pusantro karto didesnė nei statistinė. "Tikėtina, kad iki metų pabaigos kainos toliau sparčiai kils, tad bankas vidutinės metinės infliacijos prognozę tikriausiai padidins nuo 4,5 iki 4,7-5 procentų", - sakė "Hansabanko" Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Banko specialistai pažymi, jog net pusę rugpjūčio mėnesio infliacijos lėmė padidėjusios maisto produktų kainos. Jos, palyginti su 2006 metų rugpjūčiu, pakilo per 10,5 procento.
"Iš maisto produktų sparčiausiai brangsta duona, grūdų produktai ir aliejus. Lietuvoje tai vyksta ne vien dėl didėjančių darbo jėgos sąnaudų, bet ir dėl brangstančių žaliavų. Javų kainos smarkiai šoktelėjo visame pasaulyje, nes dėl oro sąlygų mažėja pasiūla, o štai paklausa ir besivystančių šalių perkamoji galia vis didėja. Dėl pasiūlos ir paklausos neatitikimo įvairiose pasaulio valstybėse brangsta pienas bei jo produktai, todėl šios produkcijos kainos kyla ir Lietuvoje", - aiškino T.Andrejauskas.
Analitikai pabrėžia, kad komunalinių paslaugų kainas gali dar stumtelėti aukštyn numatomas gamtinių dujų brangimas. Tokia vartojimo kainų raida, anot banko ekspertų, nepalankiausia mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, nes maisto ir komunalinių paslaugų išlaidos sudaro itin didelę dalį jų šeimos biudžeto.
"Pensininkų" infliacija - 8 procentai
Vienas galimų rodiklių tokiai infliacijai vertinti yra Statistikos departamento skaičiuojama vadinamoji "pensininkų infliacija", kai infliacija vertinama pagal pensininkų vartojimo išlaidų krepšelį. Statistikos departamento 2006 metų duomenimis, tokiame krepšelyje maisto išlaidos sudaro 53,8 proc., būsto, vandens, elektros - 14,5 proc., sveikatos priežiūros - 10,3 procento. "Kitaip sakant, apie 80 proc. visų išlaidų skiriama sparčiausiai kylančių kainų grupėms. Metinę infliaciją perskaičiavus pagal šį krepšelį, ji šokteli apie pusantro karto ir viršija 8 procentus", - teigė T.Andrejauskas.
Anot jo, tokia infliacijos raida ne tik didina socialinę nelygybę, bet ir gali skaudžiai atsiliepti Lietuvos ekonomikai.
