Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba
Įžengus į XXI amžių Europoje itin susirūpinta kulinarinio paveldo tradicijų išsaugojimu. Lietuvoje aktyviausi dzūkai ir aukštaičiai, prisijungę prie bendro Europos kulinarinio paveldo tinklo, tad susidomėjimas jų tradiciniais patiekalais vis auga. Į amatininkų namus Dzūkijoje vis dažniau užsuka ir turistai iš kaimyninės Baltarusijos, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
Gardino srities moksleiviams, mokytojams ir studentams vykstant per sieną galioja bevizis režimas, tad jie čia dažni svečiai.
Į šalia Druskininkų Romualdo Visocko amatininkų namus beveik kasdien atvyksta moksleivių ekskursijos. Šiemet sodyboje dažniausi svečiai buvo iš Baltarusijos.Pasak šeimininko, baltarusiai itin domisi Dzūkijos regiono amatais, sveika mityba.
„Dabar vaikams, mokytojams ir studentams galioja bevizis režimas. Daugiausia į edukacines programas važiavo vaikų iš Baltarusijos. Atvažiuoja ir iš Lietuvos, bet visgi didžioji dalis – kaimynai“, – sakė Amatininkų namų savininkas Romualdas Visockas.
Sodybos šeimininkas, daugel metų rinkęs Dzūkijos regiono liaudies buities reikmenis, pernai atidarė etnografinį muziejų ir medžio drožinių ekspoziciją. Čia vyksta tautodailininkų plenerai, puoselėjamas tradicinis dzūkų kulinarinis paveldas.
„Vaikams atostogos, todėl nutarėme praplėsti vaikų akiratį. Lietuviški amatai mums įdomūs, nes jie šiek tiek panašūs į mūsų slaviškus. Ir pas mus sviestas buvo mušamas taip pat. Mums patiko, kad kiekvienas vaikas galėjo pabandyti jį mušti“, – džiaugėsi Baltarusijos Gardino gimnazijos mokytoja Elena Stasiukevič.
Amatininkų namuose galima ne tik pabandyti sumušti sviestą, bet ir jo paragauti.
Amatininkų namų šeimininkas sako,kad tautinį kulinarinį paveldą puoselėti nėra lengva.Tačiau tradicinių gaminių sertifikatų gauti nesiveržia.
„Duoną pradėjome kepti vėliau nei bandas.Važiavome po kaimus, išmokome jas kepti autentiškai – su lašinukų užpilais, su grietine. O duonytę, kai būna šilčiau, ir vaikučiams leidžiame paformuoti. Tada liže įšauname ir kepame išsikūrentame pečiuje. Duona – su natūraliu raugu, jokių mielių. Kilimo procesas trunka dvi dienas“, - pasakojo Amatininkų namų savininkas.
Tradicinis maistas ir nacionaliniai mitybos ypatumai būdingi kiekvienai pasaulio valstybei, tautai ar net etninei grupei. Tačiau globalizacija ir gyventojų migracija keičia žmonių mitybos įpročius. Todėl įžengus į XXI amžių itin susirūpinta tradicijų išsaugojimu. Prieš 14 metų sukurtas bendras Europos kulinarinio paveldo tinklas, prie kurio prisijungę ir Dzūkijos bei Aukštaitijos regionai.
O Seimas, skatindamas skleisti informaciją apie tradicinius amatus ir kulinarinį paveldą, prieš penkerius metus priėmė Tautinio paveldo produktų įstatymą. Ir nors kol kas valstybės parama tradicijas puoselėjantiems maisto gamintojams nėra didelė, žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad atsiranda vis daugiau gamintojų, atitinkančių kulinarijos paveldo sertifikato gavėjams keliamus reikalavimus.
