Tokia unikali amatų diena – tik viena iš lietuvių kilmės jaunimui skirtų renginių. Į kelių savaičių stovyklą atvykę vaikai ir jaunuoliai taip pat mokosi lietuviškų dainų ir šokių, tradicinių patiekalų gamybos ir, žinoma – lietuvių kalbos.
„Labai svarbu, kad mūsų tremtinių anūkai ir proanūkiai atvažiuoja į Lietuvą ir turi galimybę mokytis lietuvių kalbos. Kai kurie jų su lietuvių kalba susiduria pirmą kartą, išmoksta tarti pirmuosius žodžius lietuviškai. Taip pat jie susipažįsta su Lietuvos kultūra ir etnokultūra, lanko Lietuvos istorijos ir geografijos pamokas. Visa tai itin svarbu, norint, kad Rusijos kraštuose gyvenantys lietuviai išsaugotų savo identitetą, stiprintų ryšius su Lietuva“, - teigė švietimo ir mokslo ministrė.
Kalvystės amatą išbandęs dešimtmetis Lietuvoje lankosi antrą kartą. Gegužės pabaigoje jis su visa šeima dalyvavo 43 tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“, o dabar atvyko pasimokyti lietuvių kalbos.
Kaip pagrindinį tikslą – lietuvių kalbos pradmenis – įvardijo ir kita viešnia iš Karelijos Respublikos. Šešiolikmetė. „Lietuvių kalbos mokausi pirmą kartą. Sunkoka, bet aš labai noriu išmokti. Lietuvoje esu pirmą kartą, nes mano giminės seniai gyvena Rusijoje. Man čia viskas patinka – ir aplinka, ir kiti vaikai, aplankėme kitus miestus, daug išmokome“, - teigė stovyklautoja. Tokio pobūdžio stovykla Lietuvoje vyksta trečią kartą. Šiemet joje mokosi 56 lietuvių kilmės vaikai ir jaunuoliai iš Sankt Peterburgo, Maskvos, Petrozavodsko, Irkutsko, daugiausia – lietuvių tremtinių palikuonys. Švietimo ir mokslo ministerija ją organizuoja siekdama, kad tokio pobūdžio stovyklos taptų gražia tradicija, padedančia Rusijoje gyvenantiems lietuviams mokytis lietuvių kalbos, išsaugoti tautinę kultūrą, gimtąją kalbą. Ministerijai talkina Alantos technologijos ir verslo mokykla ir regioninė visuomeninė organizacija „Sankt Peterburgo lietuvių nacionalinė kultūros autonomija“.
