Prieš rinkimus parlamentarai dažniausiai vengia ryžtingų sprendimų, rašo savitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis.
Šią savaitę Seimas įžengė į paskutiniuosius savo veiklos metus. Ir kartu į paskutinįjį pusmetį, per kurį dar galima nuveikti vieną ar kitą darbą. Mat, kaip rodo pastarųjų penkiolikos metų praktika, likus pusmečiui iki kitų rinkimų parlamento darbas apmiršta, Seimo narius labiausiai domina ne priimamų įstatymų kokybė ir būtinumas, o populiarumas galimų rinkėjų akyse.
Efektingą šios kadencijos Seimo darbą trikdys ir politinis išsiskaidymas. Neturėdama aiškios daugumos mažumos Vyriausybė bus priversta kiekvieną įstatymą derinti ne tik su keturiomis valdančiąją koaliciją sudarančiomis partijomis, bet dar bent su viena ar dviem, esančiomis opozicijoje.
O užduotys, kurias dar turėtų įveikti šios kadencijos Seimas, tikrai nemažos.
Apginti parlamentinę demokratiją
"Šiam Seimui tenka spręsti iš tiesų istorinę užduotį – patį parlamentinės demokratijos išsaugojimo Lietuvoje klausimą, – "Veidui" sakė Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys. – Ir pagal tai, kaip pavyks šią užduotį išspręsti, priklausys ir tai, kaip 2004–2008 m. kadencijos Seimas bus įvertintas būsimuose Lietuvos istorijos vadovėliuose. Mat dar nebuvo kito tokio Seimo, kurį taip būtų bandę stumdyti kiti galios centrai – Valstybės saugumo departamentas, Konstitucinis Teismas, prezidento patarėjai. Mes gerai pamename, kaip vieną Seimo komitetą buvo išsikvietę į Prezidentūrą "ant kilimėlio" pasiaiškinti, kodėl drįso atidėti Teismų įstatymo priėmimą, o kitą Seimo komitetą, tyrusį VSD skandalą, prezidentas apskritai atsisakė priimti. Per likusius darbo metus Seimui teks apsispręsti – ar, vaizdžiai sakant, jis nueis "skaityti Kanto", kur link jį pasiuntė buvęs VSD direktorius Arvydas Pocius, ar vis dėlto jis ras savyje jėgų apginti demokratiją ir parlamentarizmą?"
Todėl, pasak D.Kuolio, pačia svarbiausia šio Seimo užduotimi turi tapti parlamentinio VSD veiklos tyrimo baigimas. Šią užduotį tarp svarbiausių nurodo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė.
Kaip žinoma, nors Seimo komisija VSD veiklos tyrimą baigė ir išvadas paskelbė dar pernai gruodžio mėnesį, jai taip ir nepavyko iš tuomečio VSD generalinio direktoriaus A.Pociaus išsireikalauti vienuolikos pažymų, tiesiogiai susijusių su tyrimo užduotimis. Naujasis VSD vadovas Povilas Malakauskas, svarstant jo kandidatūrą Seime, buvo pasižadėjęs šias pažymas parlamentarams pateikti, jeigu tai neprieštaraus galiojantiems įstatymams. Vadinasi, atitinkamų įstatymų pakeitimas ir pažymų, kuriose kalbama apie įvairių verslo grupuočių įtaką aukštiems šalies pareigūnams, politikams bei žiniasklaidai, išgavimas iš VSD turėtų būti vienas pirmųjų Seimo darbų.
Su VSD veiklos tyrimu tiesiogiai susijusi ir kita Seimui kylanti užduotis – paties Saugumo departamento reforma. Apie tai kol kas ir politikai, ir naujasis VSD vadovas P.Malakauskas kalba itin nenoriai. Vis dėlto P.Malakauskas pripažino, kad vienas klausimų, kurį jis aptarė per bendrus pietus su premjeru Gediminu Kirkilu, Seimo pirmininku Viktoru Muntianu ir įtakinguoju premjero patarėju Albinu Januška, buvo būtent politikų reikalaujama VSD pertvarka.
Spręsti energetinio saugumo reikalus
Antroji Seimui kylančių užduočių grupė susijusi su Lietuvos energetiniu saugumu. Galima net neabejoti, kad atvirai "Gazprom" tarpininkės "Dujotekanos" interesus ginantis premjeras G.Kirkilas pabandys prastumti Seime Dujų įstatymo pataisas, kurios turėtų panaikinti pavasarį per didelius vargus įteisintą dujų tiekimo tarpininkių pelno ribojimą. Kadangi ši įstatymo pataisa bus stumiama rinkimų metais, o "Dujotekana" visados pasižymėjo dosniais įnašais į įvairių partijų rinkiminius fondus, pagunda neatsispirti jos pageidavimams tarp parlamentarų bus itin didelė.
Kitas strateginis klausimas, kurį teks spręsti Seimui ir Vyriausybei, – galimas Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo laiko pratęsimas. Mat to nepadarius Lietuva, kol nebus pastatyta naujoji atominė elektrinė, susidurtų su rimtu elektros energijos stygiumi. Norėdama išvengti šios problemos (jei IAE bus uždaryta) Lietuva turės arba gerokai padidinti iš Rusijos importuojamų energetinių išteklių (dujų, naftos, elektros) kiekį ir taip dar labiau padidinti savo priklausomybę nuo nelabai draugiškos kaimynės, arba skubiai nutiesti elektros jungtis su Lenkija ir Skandinavija, arba gerokai mažinti suvartojamos energijos kiekį.
Kaip mažiau suvartoti energijos, ypač šiluminės, – šis klausimas irgi turėtų būti vienas strateginių valstybės tikslų. Šiandien net 94 proc. Lietuvoje esančių būstų šilumos pralaidumo rodikliai neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų, tad jiems apšildyti suvartojama net penkis kartus daugiau energijos nei vidutiniškai ES. Valstybinė dabartinių būstų apšiltinimo programa buvo viena sąlygų, kurią įsiliedama į valdančiąją koaliciją kėlė Liberalų ir centro sąjunga, tačiau negirdėti, kad Vyriausybė būtų rimtai tuo užsiėmusi. Tai neturėtų stebinti, nes energijos (ir pirmiausia dujų) taupymas visiškai neatitinka nei "Gazprom", nei politikams dosnių tarpininkų interesų.
Kovoti su korupcija
Politologo Kęstučio Girniaus požiūriu, bene svarbiausia užduotimi, kuria per likusius darbo metus turėtų užsiimti Seimas, yra kova su korupcija. "Jeigu ne su grynąja korupcija, tai bent jau su pareigūnų ir politikų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi", – sakė "Veidui" K.Girnius.
Kaip tokio piktnaudžiavimo pavyzdžius jis nurodė tarnybinių butų privatizavimo istorijas, Seimo pirmininko V.Muntiano kelionę namo didžiuliu greičiu vykstant akcijai "Stop karui keliuose", premjero patarėjo A.Januškos nelegaliai draustinyje pasistatytą pirtelę, kurios šis neskuba griauti. "Dėl tokių dalykų ginčytis galėtų paprasti žmonės, bet aukštas pareigas užimantys asmenys privalo nedelsdami susitvarkyti, – sakė politologas. – Jei to nedaroma, žmonės mato, kad ponams Lietuvoje galioja kitos taisyklės nei paprastiems mirtingiesiems".
Kova su korupcija buvo viena sąlygų, kurias dar pernai konservatoriai iškėlė socialdemokratams mainais į paramą G.Kirkilo mažumos Vyriausybei. Netgi buvo parengtas antikorupcinių įstatymų projektas, numatantis teisėtvarkininkų teisę pasidomėti, ar pareigūnų turimas turtas atitinka jų oficialiai gaunamas pajamas, bei griežtesnę partijų finansavimo iš privačių rėmėjų kontrolę. Per metus Seimas ir Vyriausybė nepadarė nieko, kad šis įstatymų projektas būtų priimtas, ir vargu ar kas nors bus padaryta, nes kuris politikas norės griežtinti partinių finansų kontrolę rinkimų metais. Tiesa, konservatoriai žada ir šiemet reikalauti socialdemokratų griežtinti kovą su korupcija, šis klausimas neabejotinai iškils svarstant būsimąją Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo kandidatūrą.
Reformuoti teismus
"Apskritai pačia silpniausia Lietuvos grandimi reikėtų vadinti teisėtvarką, – sako K.Girnius. – Visą teisėtvarką – pradedant prokuratūra ir baigiant Konstituciniu Teismu. Labai reikėtų, kad Seimas padarytų nors kažką, kas leistų žmonėms labiau pasitikėti savomis teisėtvarkos institucijomis". Seimo rudens sesijoje kaip tik numatyta pagaliau priimti naują Teismų įstatymą ir keisti Konstitucinio Teismo įstatymą – įtvirtinti piliečių teisę asmeniškai su skundu kreiptis į šią instituciją.
"Tik klausimas, kokių pataisų teismų sistemoje bus padaryta, – retoriškai klausia D.Kuolys. – Ar Seimas pritars grupės įtakingų teisėjų ir už jų stovinčių verslo grupių parengtai Teismų įstatymo redakcijai, ar parlamentarai sugebės parodyti savo, kaip įstatymų leidėjų, valią bei apgins Lietuvos piliečių teisę turėti veiksmingą ir visuomenės kontroliuojamą teisingumą?"
Visi "Veido" kalbinti pašnekovai sutarė, kad Pilietybės įstatymo pataisos bus ne tik vienas politiškai jautriausių klausimų, kuriuos teks spręsti šiam Seimui, bet ir tikras iššūkis parlamentarų nepriklausomybei. "Šį iššūkį Seimui metė Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, atvirai įspėjęs parlamentarus, kad jie neturi teisės netgi svarstyti kai kurių dvigubą pilietybę įstatyme įtvirtinančių idėjų, – sakė D.Kuolys. – Tad parlamentarams teks atsakyti į klausimą – ar Seimas yra Konstitucinio Teismo pavaldinys, ar savarankiška tautos atstovybė? Ar juos varžo E.Kūrio nurodymai, ar tik atsakomybė savo rinkėjams?"
Vilties nedaug
Deja, kol kas matant Seimo narių priešrinkimines nuotaikas sunku tikėtis, kad bent dalis išvardytų pirminių uždavinių būtų apskritai išspręsti ar išspręsti taip, kaip to reikalauja šalies bei visuomenės, o ne didžiųjų partijų rėmėjų interesai.
Arba kad parlamentarai staiga įgytų savigarbos jausmą ir imtų kovoti dėl deramos Seimo, kuris pagal Konstituciją yra aukščiausia valstybinė valdžios institucija, vietos. "Ko norėti, jeigu pats Seimo pirmininkas V.Muntianas dalyvauja Valstybės gynybos tarybos posėdyje, kuriame svarstoma idėja kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo teisių vykdyti parlamentinį tyrimą suvaržymo, ir tam nesipriešina ir neprotestuoja, – sako D.Kuolys. – O Seimo kanceliarijos sudaryta komisija, vadovaujama Seimo vicepirmininko Gintaro Steponavičiaus, ima peržiūrinėti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimus ir netgi grasinti jo nariams baudžiamąja atsakomybe".
Todėl šiame straipsnyje minimas užduotis būtų geriausia įvardyti darbais, kuriuos Seimas paskutiniais savo veiklos metais turėtų nudirbti, bet greičiausiai nenudirbs...
