Pasak A. Tang, dėl investicijų į Lietuvos kibernetinį saugumą salos Nacionalinis kibernetinio saugumo institutas gali spręsti jau šią savaitę.
„Kaip Nacionalinio kibernetinio saugumo instituto valdybos pirmininkė aš pasidalinsiu su valdyba savo patirtimi iš vizito Lietuvoje – papasakosiu apie mūsų artimas vertybes ir augančius startuolius bei vienaragius, kuriuos čia sutikau. Tuomet kartu valdybos posėdyje mes spręsime dėl to, kiek investuosime“, – interviu BNS teigė nuo praėjusių metų rugpjūčio Taivano Skaitmeninių reikalų ministerijai vadovaujanti A. Tang.
„Abi mūsų šalys labai rūpinasi žiniasklaidos ir žodžio laisvėmis. Tačiau mes esame paveikti virtualios erdvės keliamų pavojų, informacinių manipuliacijų ir panašių dalykų. Kaip įveikti šiuos iššūkius dirbant su didžiausiomis tarptautinėmis platformomis ir kartu nepaaukoti savo pilietinių laisvių – tai bendras iššūkis, kurį mes kartu sprendžiame“, – teigė A. Tang.
Pasak jos, Lietuva ir Taivanas turi gerų kibernetinio saugumo paslaugų įmonių, abi šalys šioje srityje yra įgijusios tarptautinę reputaciją.
„Mes galime bendradarbiauti išlaikant bendrą infrastruktūrą. Taip pat mes galime dalytis savo geriausia patirtimi, kaip viešajame sektoriuje perimti inovacijas iš privataus sektoriaus, kad būtų greičiau pritaikytos geresnės kibernetinės higienos ir kibernetinio saugumo patirtys“, – teigė A. Tang.
Pasak ministrės, šis bendradarbiavimas bus paremtas viešojo ir privataus sektoriaus bei visuomenės partneryste, o investicijos į kibernetinį saugumą bus neatsiejamos nuo Lietuvos mokytojų bei moksleivių skaitmeninio raštingumo ugdymo.
Ruošiasi Lietuvos IT ir fintech atstovų vizitui
Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei pareiškus, kad finansinių technologijų (fintech) srityje Lietuva yra „čempionė Europos Sąjungoje“ bei laukia Taivano kompanijų, A. Tang patvirtino abiejų šalių galimybes dirbti kartu šiame bei informacinių technologijų (IT) sektoriuose.
„Mes pastebėjome, kad Lietuvos fintech bendruomenė yra labai lanksti ta prasme, kad jūsų valdymo sistema yra labai prisitaikanti, greitai reaguojanti į visuomenės lūkesčius. Taip pat ji leidžia kūrybiškai interpretuoti teisinę bazę, suteikia labai įtraukiantį būdą tiems žmonėms, kurie siekia finansuoti produktus ir paslaugas už tradicinės bankininkystės ribų, taip pat skatina lankstų mąstymą“, – kalbėjo Taivano ministrė.
Pasak jos, konkretūs Taivano IT ir fintech įmonių planai bei sprendimai dėl investicijų Lietuvoje turėtų paaiškėti po šių sektorių atstovų susitikimo. Ministrė patvirtino, kad šiemet numatomas Lietuvos IT verslo delegacijos vizitas į Taivaną.
„Manau, kad jos (Taivano IT ir fintech įmonės – BNS) pirmiausia planuoja gyvai susitikti su Lietuvos inovatoriais. Šiemet sieksime surengti Lietuvos ICT (informacijos ir komunikacijos technologijų – BNS) bendruomenės atstovų, įtraukiant ir fintech atstovus, vizitą į Taivaną tiesiant tiltus su Taivano investuotojais, vietiniais startuoliais ir vienaragiais, kad jie galėtų įsitikinti, jog su lietuviais gali rasti bendrumų“, – paklausta apie Taivano IT ir fintech įmonių planus investuoti Lietuvoje teigė A. Tang.
Vis dėlto, jos teigimu, pradedant bendradarbiauti abiejų šalių IT ir fintech įmonėms, Taivano institucijos turi įsitikinti, ar Lietuvoje kuriamos inovacijos atitinka salos teisinius reikalavimus.
„Ką mes darome dabar, tai tiesiame tiltus tarp Taivano viešojo sektoriaus ir jūsų už reguliavimą bei inovacijas atsakingų institucijų“, – teigė ministrė.
Pasak jos, Taivanas su Lietuva taip pat ketina bendradarbiauti gerinant elektroninio parašo galimybes tarp skirtingų šalių sistemų – tai galėtų sumažinti Lietuvos ir Taivano įmonių tarpusavio finansinių operacijų metu patiriamas išlaidas.
A. Tang teigimu, Taivaną taip pat domina Lietuvos patirtis saugant valstybei svarbius duomenis kitose šalyse bei debesijoje.
„Jūs dirbate su viešosios debesijos paslaugų tiekėjais ties saugumu, atsparumu ir atsarginėmis kopijomis. Jūs, kaip ir Estija, taip pat dirbate saugant duomenis už jūsų teritorijos ribų. Visa tai Taivanui yra gana nauja, todėl norime, kad mūsų ir jūsų institucijos dirbtų kartu ieškant privačių tiekėjų, kurie galėtų užtikrinti tokias komunikacijas“, – teigė Taivano skaitmeninių reikalų ministrė.
Lustų technologijos Lietuvai perduodamos dėl bendrų šalių vertybių
A. Tang tikino nežinanti detalių apie šią savaitę planuojamus pasirašyti Lietuvos daiktų interneto prietaisų gamybos grupės „Teltonika IoT Group“, saulės modulių gamintojos „SoliTek“ ir biotechnologijų startuolio „Oxipit“ susitarimius su Taivanu dėl bendrų projektų.
Pasak jos, Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutas sutiko „Teltonikai“ perduoti puslaidininkių lustų technologijas dėl bendrų abiejų šalių vertybių.
„Savo lustų gamintojus mes matome kaip sąjungininkus saugant asmens laisves ir žmogaus teises. Manau, kad tik sąjungininkams ir draugams, su kuriais artimai dalijamės tokiomis pat vertybėmis, mes svarstytume suteikti teisę vystyti lustų gamybą (...). Mes to nedarytume su autoritariniais ekspansionistais“, – teigė ministrė.
A. Tang patikino, jog Taivanas kartu su Lietuva ketina dalyvauti nuo karo nukentėjusios Ukrainos atstatyme.
„Dabar planuojame suvienyti savo pastangas siekiant išsiaiškinti, kokioms vietoms labiau reikalingas atstatymas, kokius komponentus turėtų tiekti Taivano įmonės ir kokius – Lietuvos, kaip mūsų komponentai veiks kartu, kad jie veiktų sklandžiai Ukrainos mokykloms ir žmonėms skirtoje infrastruktūroje“, – teigė ministrė.
Lietuva ir Taivanas – vartai verslui į šių regionų rinkas
A. Tang sako, kad Lietuva taivaniečiams yra puikūs vartai į bendrą Europos Sąjungos (ES) rinką, tuo metu Taivanas Lietuvos verslui atveria kelius į Ramiojo vandenyno regioną.
„Lietuva yra puikūs vartai taivaniečiams plėtoti verslą su bendra Europos Sąjungos rinka. Ir atvirkščiai – mes manome, kad Taivanas yra geriausi vartai Lietuvos verslams užmezgant naujus kontaktus ir ieškant naujų rinkų Ramiojo vandenyno regione“, – interviu BNS sakė A. Tang.
A. Tang sako, kad Lietuva pirmajam jos užsienio vizitui buvo pasirinkta dėl artimų šalių vertybių.
„Be jokios abejonės, manau, kad Lietuvos vertybės Taivanui yra artimiausios pasaulyje, kadangi abi šalys turi plačiajuostį ryšį, kuris teka kaip vanduo iš čiaupo. Fizinis atstumas nėra svarbus, svarbus yra atstumas tarp vertybių“, – kalbėjo ministrė.
„Abi šalys pasižymi plačiu skaitmeniniu pajėgumu, mūsų darbas vyko labai lengvai, abejose pusėse mes turime labai liberalią ir saugią politinę aplinką ir tai, manau, kad yra didžiausias potencialas“, – pridūrė ji.
A. Tang pabrėžė vis platesnį Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimą, todėl į Lietuvą ateityje gali atvykti ir kiti salos ministrų kabineto atstovai.
„Mano visi dabartiniai kolegos ministrų kabinete yra labai prolietuviški. (...) Svarbu tęsti gerą valią ir plėsti bendradarbiavimo aspektus. Pavyzdžiui, ankstesniuose pokalbiuose nebuvo elektroninio parašo ar e. rezidento statuso temų. Dabar atsirado ir jos, ir kibernetinis saugumas, ir skaitmeninis atsparumas“, – teigė Taivano skaitmeninių reikalų ministrė.
