Tuo metu pramoninkai sako, kad negalėjęs per ventiliacines angas išbėgti vanduo užliejo dalies gamyklų patalpas, pro paliktus atvirus biurų langus prilijo į patalpas, be to, kai kuriose pramonės įmonėse dingusi elektra kuriam laikui buvo pristabdžiusi darbą.
Kaip pirmadienį BNS sakė Vilniaus rajone, Skaidiškėse, automobilių detales gaminančios bendrovės „Metec“ direktorius Eduardas Gurskij, nutrūkus elektros tiekimui, įmonėje dirbti negali daugiau negu 100 darbuotojų.
„Pirma pamaina paleista, nes žmonės buvo atėję į darbą, o antra įspėta neateiti, nebent situacija pasikeistų, nors, vargu, ar ji keisis. Tikimės, kad ryt elektros tiekimą atstatys, jeigu ne, bus prastovos irgi, kaip ir šiandien (pirmadienį – BNS)“, – teigė įmonės vadovas.
E. Gurskij teigimu, daugiausia nuostolių įmonei padarys darbuotojams už prastovas išmokėtos kompensacijos.
„Gal sutarčių kokių nepažeisime, detales pristatysime laiku, gal tik vieną, kitą dieną pavėluosime. Nesant elektros, net negalėjome pasižiūrėti užsakymų būklės“, – kalbėjo „Metec“ direktorius.
E. Gurskij žiniomis, įmonė elektros neteko, kadangi pažeisti aukštos įtampos laidai ir bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) darbuotojai negali jų pradėti remontuoti dėl stipraus vėjo.
Jo teigimu, dėl dingusios elektros Vilniaus rajone negali dirbti ir daugiau įmonių – ESO duomenimis, čia fiksuota daugiausia elektros tinklų pažeidimų.
V. Janulevičius: reikia gerinti energetinę infrastruktūrą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius BNS teigė iš gamybos įmonių nesulaukęs skundų apie priverstinį jų stabdymą dingus elektrai ar užliejus vandeniui, tačiau patvirtino, kad dalis pramonės įmonių ir biurų dėl to nukentėjo.
„Ten, ofisuose, kur buvo palikti langai, viskas išlaužyta, užlieta, yra iš gamyklų irgi tokių pranešimų, bet kritinių momentų nėra, nors Vakarų Lietuvoje yra dalis įmonių, neturinčių elektros. Bet daugiau tokie buitiniai dalykai – pro pravirus langus vanduo pribėgo, užliejo patalpas per ventiliacines sistemas“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Jo teigimu, pirmadienį šalyje siaučianti stichija parodė, kad siekiant prisitaikyti prie neeilinių meteorologinių reiškinių reikia gerinti energetinę infrastruktūrą.
„Mūsų infrastruktūra, bent jau naujuose rajonuose, naujuose pastatuose turi būti pritaikoma būtent tokiems klimatiniams iššūkiams. Šiandien susidoroti su vandens kiekiu, kuris yra kanalizacijoje, negalime, todėl patvinsta gatvės, o paskui užliejami ofisai, ypač pirmuose aukštuose“, – tvirtino V. Janulevičius.
„Viskas yra per programinę įrangą susiję ir išsijungus, sustoja kompiuteriai, operacinės sistemos, sąskaitų išrašymas, todėl labai reikia žiūrėti energetinę infrastruktūrą, kad turėtų atsarginius variantus – rezervines galias, baterija, kad galėtų palaikyti alternatyvų energijos tiekimą bent minimaliai, kol atstatinėjamas elektros tiekimas“, – kalbėjo LPK vadovas.
Labiausiai nukentėjo Žemaitijos grūdininkai
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad žalos patyrė visos Lietuvos žemdirbiai, tačiau labiausiai – Žemaitijos ūkininkai.
„Kelmė, Telšiai, Mažeikiai. Ten iškrito katastrofinis kritulių kiekis per labai trumpą laiką. Ir dar vienas dalykas – Žemaitijoje buvo mažiausiai nuimta derliaus. Ten visuomet vėlyvesnė javapjūtė būna. Ant laukų daugiausia javų ir net rapsų liko“, – BNS pirmadienį teigė A. Macijauskas.
Pasak jo, smarkus lietus suniokojo pasėlius: „Padaryti didžiuliai nuostoliai. Juos dar tiksliname“.
A. Macijausko teigimu, dėl oro sąlygų nukentės ir derliaus kokybė, jis bus mažesnis.
„Javai suguldyti, jų kokybė bus prastesnė, jeigu apskritai iš viso pavyks juos nukulti“, – kalbėjo grūdininkų atstovas.
Anot jo, vienintelė viltis išvengti didelių nuostolių – draudimo išmokos.
„Asociacijos narių dauguma jau yra apsidraudę“, – tvirtino A. Macijauskas.
Bendrovė ESO skelbia, kad apie 14.30 val. dėl stichijos elektros neturinčių vartotojų buvo daugiau negu 149 tūkstančių.
