Kontrolės ir audito tarnyba atliko veiklos auditą Dėl SP AB "Vilniaus šilumos tinklai" šilumos tinklų nuomos keturšalės sutarties tarp Vilniaus miesto savivaldybės, "Vilniaus šilumos tinklų", "Vilniaus energijos" ir "Dalkia" naudingumo vilniečiams.
Auditu nustatyta, kad šilumos tinklų nuomos mokestis skaičiuojamas mažesnis nei derėtų siekiant išsaugoti tinklus tokios būklės, kokios jie buvo prieš išnuomojant "Vilniaus energiją"; eilė sutarties nuostatų prasilenkia su šiuo metu veikiančia įstatymine baze; nėra užtikrinama pakankama "Vilniaus energijos" skaičiuojamo nuomos mokesčio bei patiriamų sąnaudų kontrolė, ataskaitoje rašo Vilniaus savivaldybės kontrolierius Šarūnas Skučas.
Dalis nuomos mokesčio nėra sumokama
Nuomos sutarties sudarymo metu investicijos į susijusias įmones turėjo būti atliekamos nuomininko sąskaita, pakeitus investicijų planą investicijas į susijusias įmones numatyta atlikti iš Investicijų programos lėšų. Tokiu būdu mažėja bendra į tinklus investuojama suma.
Nuomos sutartimi nėra reglamentuota, kada Nuomotojui ("Vilniaus šilumos tinklams") parduodamos sutarties investicijų plane nenumatytos bet Nuomininko (" Vilniaus energijos") atliktos investicijos: iš karto jas įvykdžius ar sutarties galiojimo termino pabaigoje. Neaišku ir už kokią kainą. Kai tokios investicijos parduodamos vėliau, jos jau gali būti nudėvėtos, ir atitinkama dalimi "Vilniaus šilumos tinklai" gaus mažiau nuomos mokesčio.
Patikrinus "Vilniaus šilumos tinklų" iš "Vilniaus energijos" 2008 m., 2009 m. įsigytas investicijas, nustatyti atvejai, kai 2008 m. nusidėvėjimas, o tuo pačiu ir mokestis Nuomotojui buvo pradėtas skaičiuoti pavėluotai dėl to, kad "Vilniaus energija" pavėluotai jas teikė pardavimui. Dėl šios priežasties bus mažiau apskaičiuota mokesčio nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu.
"Vilniaus energija", siekdama greičiau pasiekti savo investicijų aukštesnį efektyvumą, gerokai lenkdama investicijų planą atliko didžiąją dalį investicijų, tame tarpe ir į greito nusidėvėjimo objektus. Tokiu būdu šiems objektams nusidėvėjus, Savivaldybės perimamas turtas bus ženkliai mažesnis nei Nuomos sutartimi numatyta. Šilumos ūkio įstatymo 37 str. nurodytas reikalavimas šilumos ūkio valdymą perėmusiam subjektui: „Pasibaigus valdymo perdavimo laikotarpiui, turto, kurio valdymas buvo perduotas, vertė negali būti mažesnė negu valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu“.
Preliminariais skaičiavimais ši sąlyga gali būti neišlaikyta, faktiškai termino pabaigoje 2017 m. išsinuomoto turto likutinė vertė gali būti apie 100 mln. mažesnė nei Nuomos sutarties sudarymo metu 2002 m. Tuo būdu "Vilniaus energija" turėtų jau dabar investuoti savo sąskaita papildomai apie 100 mln. Lt.
Nuomos sutartimi numatyta, kad termino pabaigoje Nuomininkas parduos Nuomotojui likusius ir sutarties termino metu neparduotus remonto, kurio vertė viršija 50 proc. nuomojamo turto įsigijimo vertės, darbus, bei kitą sutarties termino metu sukurtą nekilnojamą turtą už kainą, kuri bus lygi termino pabaigoje nesumokėto nuomos mokesčio Nr. 4 (nuomos mokestis Nr. 4 – tai faktiškai tai ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma), tenkančio nuomojamam turtui, sumai. Todėl labai svarbi yra prognozė, koks bus mokestis Nr. 4 per 15 m. visu Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. T. y. svarbu nustatyti ar "Vilniaus šilumos tinklų" mokesčio Nr. 4 sąnaudos bus padengtos pajamomis – "Vilniaus energijos" parduodamomis investicijomis. Vadovaujantis kontrolierių atliktais skaičiavimais, per visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį numatoma mokesčio Nr. 4 suma sudarys 634 mln. Lt arba šio mokesčio bus apskaičiuota 55 mln. Lt mažiau, nei numatyta investicijų į "Vilniaus šilumos tinklų" išnuomotą turtą.
"Vilniaus šilumos tinklų" sąnaudos bus nepadengtos pajamomis ir gali susidaryti 55 mln. Lt nuostolis. Todėl yra rizika, kad "Vilniaus šilumos tinklai" išlaidos ilgalaikio turto nusidėvėjimui bus didesnės nei numatytos šių išlaidų padengimui lėšos per " Vilniaus energijos" vykdomą investicinę programą. Tai reiškia, kad Nuomos sutartimi apibrėžtos 578,96 mln. Lt investicijos nėra pakankamos.
Kai "Vilniaus energija" atlieka investicijų plane nenumatytas investicijas bei renovavimą, kurių suma neviršija 1 000 000 Lt, neprivalo derinti su Nuomotoju. Ši sutarties nuostata leidžia "Vilniaus energijai" įsigyti naujus ilgalaikio turto objektus (nors ir nedidelės vertės) be "Vilniaus šilumos tinklų" pritarimo. Ir vėliau Nuomos sutarčiai pasibaigus tokiu būdu gali būti sukuriama situacija, kai "Vilniaus šilumos tinklai" turės spręsti dėl tokių turto objektų nuosavybės ar išlaidų atlyginimo.
Sutartimi nėra apibrėžta, kokia informacija yra konfidenciali, tai trukdo gauti duomenis, reikalingus įvertinti, ar sąnaudos atitinka nustatytam šilumos tarifui:
Vadovaujantis Nuomos sutarties 39 straipsnio „Konfidencialumas“ nuostatomis, „šalys susitaria, kad Sutartis bei visi su Projektu susiję viešai neprieinami informaciniai dokumentai (finansiniai, techniniai ar kiti) yra konfidencialaus pobūdžio ir be išankstinio Šalių rašytinio pritarimo negali būti atskleisti. Kontrolės ir audito tarnybai nepateikta dokumento (šalių susitarimo) kokie konkrečiai duomenys, veiklos ir finansiniai dokumentai laikomi konfidencialia informacija.
Nei Nuomos sutarties sudarymo metu nei iki šio audito atlikimo (2010 metais) Nuomos sutarties šalys raštu nenustatė konfidencialių duomenų ir dokumentų sąrašo ir konfidencialios informacijos pateikimo tvarkos.
Šio audito metu nėra galimybės nustatyti ar visos "Vilniaus energijos" atliktos investicijos buvo efektyvios, t. y. ar visos investicijos pagerino išsinuomotų įrengimų techninį lygį ir jų techninius ir ekonominius rodiklius, kadangi vykdant ankstesnių metų investicijų patikrinimus, o taip pat ir šio audito metu nebuvo gauti iš UAB Vilniaus energija jų vykdymo dokumentai (projektai, pirkimų dokumentai, sutartys su rangovais, prekių ir paslaugų teikėjais).
Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba trijose ataskaitose nustatė neefektyvaus Nuomos sutarties vykdymo atvejus: dėl neefektyviai panaudotų investicinių (amortizacinių atskaitymų) lėšų, t.y. perkant investicijas nesivadovauta investicijų pardavimo tvarka, kadangi ne visais atvejais buvo pateikti pateisinantys dokumentai (atliktų darbų aktai, sąskaitos faktūros bei kt.), pavėluotai įvestas į eksploataciją ilgalaikis turtas, nebuvo pateikta įsigytų investicijų pirkimo sąlygų, numatomos pirkimo vertės paskaičiavimų, projektų ar defektinių aktų, pirkimo konkursų dalyvių pasiūlymų, išrašų iš viešųjų pirkimų komisijos protokolų dėl konkursų laimėtojų ir sutartinių kainų bei sudarytų sutarčių, įrodančių, kad rangovai ir prekių, paslaugų tiekėjai parinkti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Todėl nebuvo galimybės patikrinti įsigyto iš "Vilniaus energijos" ilgalaikio turto (investicijų) kainos teisingumo, o tai neleidžia užtikrinti efektyvios ir skaidrios ilgalaikio turto (investicijų) pirkimo kontrolės. Kadangi "Vilniaus šilumos tinklų" direktorius ir "Vilniaus energijos" viceprezidentas pasirašė 2004-03-26 sutartį Nr. 156 kurioje numatyta, kad naujų investicinių projektų techninės dokumentacijos laikymo vieta yra "Vilniaus energijos' teritorijoje, todėl dokumentų išsiieškoti nebuvo galimybės.
Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 2010-04-14 raštu kreipėsi į "Vilniaus šilumos tinklus" ir "Vilniaus energijos" su prašymu vykdomam auditui pateikti: "Vilniaus energijos' finansinių ataskaitų, įsigyto ilgalaikio turto (investicijų) kainą patvirtinančių dokumentų kopijas, bet abi įmonės reikalingų dokumentų kopijų nepateikė, nors po nuomos sutarties sudarymo pasikeitė ar buvo priimti nauji Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys energetikos įmonių veiklą bei kainodarą.
Minėti aktai reglamentuoja, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš energetikos įmonių reikiamą informaciją. Energetikos įmonės nustatyta tvarka ir mastu teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, atitinkamoms asociacijoms ir trečiosioms šalims“. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 34 str., „Šilumos tiekėjų informacija, susijusi su jų licencijuojama veikla ar veikla, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Valstybės ir savivaldybės institucijos, įstatymų nustatyta tvarka atlikdamos joms pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš šilumos ar karšto vandens tiekėjų ir pastato šildymo bei karšto vandens sistemos prižiūrėtojų visus finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, susijusius su jų reguliuojama veikla.
Šilumos tiekėjų duomenys apie šilumos gamybos ir šilumos perdavimo sąnaudas skelbiami viešai“. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 37 str. „Reikalavimai valdymą perėmusiam subjektui“, (valdymą perėmęs subjektas yra "Vilniaus energija") „valdymą perėmęs subjektas pirkimus vykdo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją privalo prižiūrėti ir kontroliuoti valdymą perėmusių subjektų kainodarą“. Dėl nepateiktų minėtų dokumentų yra neįmanoma nustatyti, ar kuro pirkimus "Vilniaus energija" vykdė skaidriai, o taip pat neįmanoma nustatyti, ar galimai neskaidriai vykdyti viešieji pirkimai negalėjo padidinti šilumos tarifo vilniečiams. Savivaldybės kontrolierius pažymi, kad dėl šių priežasčių audito metu negalima buvo įsitikinti įsigytų investicijų kainų pagrįstumu ir investicijų efektyvumu.
Būtini nuomos sutarties pataisymai, kad sutarties nuostatos atitiktų pasikeitusią situaciją bei galiojančius įstatymus:
Nuomos sutartyje tikslinga būtų reglamentuoti Europos Sąjungos lėšomis vykdomų investicijų į "Vilniaus šilumos tinklų" turtą apskaitą, tai leistų efektyviai ir teisingai apskaityti ir vertinti išsinuomotų šilumos tinklų pagerinimus Europos Sąjungos lėšomis.
Vadovaujantis nuomos sutartimi "Vilniaus energija" įsipareigojo parinkti tarptautinę audito firmą "Vilniaus šilumos tinklų" kasmetiniam auditui bei paslaugoms, susijusioms su šios sutarties vykdymo tinkama apskaitos kontrole ir apmokėti visas su tuo susijusias išlaidas viso sutarties termino metu. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 24 str., tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę rinkti akcinės bendrovės audito įmonę. Šuo atveju "Vilniaus šilumos tinklai" (kurios 99,4 proc. akcijų yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė) audito įmonę įsipareigojo parinkti ne visuotinis akcininkų susirinkimas, o privati bendrovė. Atsiranda tikimybė, kad auditoriai parašys Nuomininkui palankią audito išvadą, kadangi būtent Nuomininkas ir apmoka auditoriams už paslaugą.
Nuomos sutartyje įtvirtinta samprata, kad šalys laikosi vietinės savivaldos institucijų tik šiai sutarčiai neprieštaraujančių nutarimų, potvarkių, leidimų, licencijų ir t. t. yra neefektyvi, kadangi pasikeitus daugelio įstatymų nuostatoms turi keistis ir vietos savivaldos institucijų atskiri sprendimai, o vadovaujantis tokia nuostata Savivaldybė negali priimti sprendimų prieštaraujančių nuomos sutarties nuostatoms.
Nuomos sutarties 14 str. „Savivaldybės įsipareigojimai“ nurodytas Savivaldybės įsipareigojimas užtikrinti, kad iš biudžeto finansuojamos įstaigos išliktų centralizuoto šilumos tinklo vartotojomis sudaro prielaidą neefektyviam šilumos vartojimui, kadangi apribojama Savivaldybės biudžetinių įstaigų teisė pasirinkti jiems efektyvesnį šilumos tiekimo būdą.
Nuomos sutartyje nustatyta šilumos energijos kainos skaičiavimo formulė neatitinka faktinės padėties. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, šilumos energijos kaina nustatoma ne pagal Nuomos sutartyje nurodytą formulę, o vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika.
Po Nuomos sutarties sudarymo, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, energiją gaminančioms įmonėms atsirado galimybė turėti naujos rūšies pajamas – apyvartinio taršos leidimo, skirto šilumos gamybai, prekybos pajamas. Nuomos sutartyje apie tai, kad "Vilniaus energija" gaus tokias pajamas, nebuvo aptarta, nebuvo aptarta ir pelno iš tokių pajamų dalybų dalys. Taip pat nebuvo aptartos pajamų dalybos dėl galimo pelno iš elektros energijos pardavimo panaudojimo.
Nėra užtikrinta derama kontrolė
Kuro ir ypač dujų pirkimai galėtų būti vykdomi viešuosiuose aukcionuose. Taip užkertama galimybė"Vilniaus energija" išpūsti sąnaudas, kurios vėliau atsispindi šilumos tarife.
"Vilniaus energija" vykdomų viešųjų pirkimų, o tuo pačiu ir sąnaudų kontrolė iš Savivaldybės ir "Vilniaus šilumos tinklų" pusės faktiškai nėra vykdoma. Atstovai atvyksta tik į vokų atplėšimo procedūrą, o konkursų pravedimo teisėtumo ir procedūrų laikymosi dokumentų nemato. Be to, net jei ir matytų, vis vien negalėtų pranešti apie neatitikimus, nes yra pasirašę atitinkamus konfidencialumo susitarimus. Minėti atstovai apie savo apsilankymų rezultatus nieko formaliai neinformuoja, jokių dokumentų apie procedūrų teisėtumą nepildo ir nekaupia. Tokiu būdu egzistuoja galimybė "Vilniaus energijai" viešuosius pirkimus vykdyti be priežiūros, neskaidriai, vėliau padidintas sąnaudas įtraukiant į šilumos tarifą.
Dujų užpirkimui nėra taikomas maksimalus tarifo normatyvas, kaip kad taikoma daugumai kitų kuro šaltinių. Tokiu būdu, dirbtinai padidinus įsigyjamų dujų kainą, visa tai atsispindės tarife.
Sutarties priežiūros komisija sprendžia ginčus, tame tarpe ir dėl investicijų pripažinimo tinkamomis. Tuo tarpu ši komisija faktiškai formali, nėra deramai atstovaujama iš "Vilniaus šilumos tinklų" pusės, nes tam nesudarytos sąlygos.
