Per „Verslios Lietuvos“ inicijuotas atvirų duomenų dirbtuves iniciatyvas jaunuoliai sukūrė keletą naudingų programėlių mobiliesiems įrenginiams, kurios padeda nustatyti giminystės ryšius ar atpažinti neturistines miestų vietas. Iš valstybės institucijų gautais viešaisiais duomenimis naudojasi daugelis programėlių kūrėjų užsienyje, tačiau Lietuvoje tokia praktika reta, todėl, pavyzdžiui, telefonuose matome užsienio sinoptikų parengtas ne visada tikslias orų prognozes.
Ar valstybės institucijų kaupiami įvairūs duomenys leistų naudotis kokybiškesnėmis paslaugomis ir atvertų daugiau galimybių programėlių kūrėjams?
Asociacijos „Infobalt" viceprezidentas Virginijus Jasaitis „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ sakė, kad čia kalbama apie tuos duomenis, kuriuos surenka valstybinės įmonės. Tam yra tūkstančiai būdų, formų ir formatų:
Tie duomenys renkami tam, kad būtų tikslingai panaudoti. Antra vertus, toks antrinis duomenų panaudojimas gali duoti netikėtą efektą. Todėl ir kyla tokia iniciatyva ne tik ES, bet ir visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad tokių duomenų, kuriuos sukaupė valstybinės įmonės, vertė siekia trilijoną eurų. Taigi, tuos duomenis atvėrus, būtų galima uždirbti papildomų pinigų. Tai tikrai gera galimybė, kuria vertėtų pasinaudoti.
Atviraisiais duomenimis internete naudojasi įvairių paslaugų tiekėjai,programėlių kūrėjai. Ar Lietuvoje yra jau veikiančių sėkmingų pavyzdžių?
„Valstybės išleidžiamų viešųjų dokumentų apdorojimas ir antrinis panaudojimas jau įgyvendintas. Tie duomenys yra gerokai patogesni vartotojui, negu tie,kurie skelbiami, sakykim, Seimo tinklalapyje ar kur nors kitur. Štai paslauga, parodanti gyvenamos vietos rinkos vertę, nusikalstamumo lygį toje teritorijoje,artimiausią mokyklą ir pan. Tai labai geras pavyzdys,kaip sėkmingai buvo panaudoti atvirieji duomenys, sukuriantis vartotojui papildomą vertę“. Daugelis mėgstame įvairias informacines tarnybas tiek kompiuteriuose, tiek mobiliuosiuose įrenginiuose. Tačiau skundžiamasi, kad, pavyzdžiui, orų prognozę informuotojai priversti imti iš užsienio serverių. O Lietuvoje viena populiariausių orų prognozių svetainių sukurta Rusijoje:
Teko girdėti, kad norima parduoti iš meteorologinių stotelių surenkamus duomenis ir už juos prašoma didelė kaina. Paslaugų teikėjai tuos duomenis nemokamai pasiima iš Norvegijos serverių. Kalbu apie tą keistą atvejį, kai valstybinė įmonė, dirbanti už mokesčių mokėtojų pinigus, neatidaro savo duomenų. Čia nekalbama apie slaptus ar „jautrius“ asmeniui duomenis. Be abejo, visi tokie duomenys turi būti saugomi. Bet tokie duomenys, kaip oro temperatūra ar studentų skaičius vienoje ar kitoje aukštojoje mokykloje, turi būti vieši. Gaila, bet Lietuvoje vyrauja tendencija tokiais duomenimis nesidalinti ir jų neviešinti, - kalbėjo Virginijus Jasaitis.
