Šiomis dienomis ypač dažnai girdime, kad mūsų pažįstamų rate kas nors atsisakė valgyti mėsą, gliuteną, pieno produktus, dar kiti pradėjo badauti, laikytis keto dietos ar protarpinio badavimo. Dažnas jaunas žmogus, atėjęs į mitybos konsultaciją, yra veganas, laikosi grikių dietos, yra nepatenkintas savo sveiku svoriu arba turi nežmonišką pilvo pūtimą dėl dirgliosios žarnos sindromo.
Kas mums nutiko? Ar tai noras rūpintis savimi, ar iškreiptas požiūris į maistą ir savo kūną? Kur riba tarp sveikų mitybos įpročių ir kraštutinumų? Ar maistas yra mūsų priešas ir turime tiek daug atsisakyti, kad gyventume sveikai? Socialinė medija ir joje aktyvūs vieši asmenys sukuria įspūdį, kad be kraštutinumų neįmanoma ko nors pasiekti, o tai, kas tiko vienam, bus gerai kitam.
Tai formuoja iškreiptą požiūrį į save ir mitybą. Esą, jei būsiu labai lieknas, tuomet būsiu sveikas ir gražus. Būsiu lieknas ir laimingas, jei atsisakysiu vaisių, mėsos ar badausiu, laikysiuosi keto dietos ar protaripinio badavimo.
Deja, visi šie būdai veda į rimtus valgymo sutrikimus ir neužtikrina reikalingų maistinių medžiagų gavimo. Valgymo sutrikimai – opi tema, kuri apima ne tik anoreksiją ar bulimiją, bet ir persivalgymo epizodus, iškreiptą požiūrį į maistą, emocinį valgymą. Europos statiskos duomenimis:
Valgymo sutrikimai dažniausiai iš visų kitų psichologinių sutrikimų sukelia mirtį, dažniausiai savižudybės forma. 13 % vidutinio amžiaus moterų turi valgymo sutrikimų. 1–4 % Europos gyventojų serga nervine anoreksija. 1–2 % Europos gyventojų serga nervine bulimija. 2,8 % gyventojų per gyvenimą patiria persivalgymo epizodus. 35 % besilaikančiųjų populiariųjų dietų suserga vienu iš valgymo sutrikimų. Nors valgymo sutrikimai yra laikomi psichinės sveikatos problema, žalos fiziniam kūnui padaroma ilgam laikui. Pradeda nykti riebalinė ir raumeninė kūno masė, nebepakeliamas minimalus fizinis krūvis, moterims išnyksta menstruacinis ciklas, vyrams sutrinka seksualinis potraukis.
Ribojant maistą, vystosi kraujo elektrolitų balanso sutrikimai, negaunama pakankamai vitaminų ir mineralų, pradeda trupėti nagai, dėl baltymų stygiaus slinkti plaukai, vystosi kaulų retėjimas – osteoporozė. Sutrinka širdies darbas, nukrenta kraujo spaudimas, dažnėja širdies ritmas. Dėl termoreguliacijos sutrikimo, oda pasidengia apsauginiu plaukelių sluoksniu, taip sudarydama apsaugą mūsų organizmui.
Jei pastebėjote, kad jūsų aplinkoje yra žmogus, kuris turi bent vieną iš šių simptomų, reikėtų nedelsiant su juo pasikalbėti ir paskatinti kreiptis į specialistus.
Nervinei anoreksijai būdinga: Akivaizdžiai greitai sumažėjusi kūno masė. Perdėtas domėjimasis maistu, maistinėmis medžiagomis, visiškas tam tikrų produktų atsisakymas. Dažni komentarai apie savo svorį, esą jis tikrai didelis, nors akivaizdžiai matomi kūno pokyčiai. Maisto ritualai: maistas valgomas labai lėtai, perdėliojant iš vienos lėkštės vietos į kitą, dažnas gaminimas aplinkai, norint nuslėpti valgymo sutrikimą.
Nervinei bulimijai būdingi požymiai: Didelių maisto kiekių suvartojimas vienu metu. Vėmimas po maisto. Diuretikų, vidurius laisvinančių preparatų vartojimas. Dantų kariesas ir dėmės ant dantų dėl nuolatinio vėmimo. Vidurių užkietėjimas. Dehidratacija ir elektrolitų sutrikimai dėl dažno vėmimo ir skysčių praradimo. Kūno masė gali būti normali ir didesnė nei normali.
Persivalgymo epizodams būdinga: Aukštas kraujo spaudimas. Valgymas naktį ar slapta. Cholesterolio kraujyje padidėjimas.
Liūdniausia, kad dažnai į konsultacijas atėję žmonės yra jau stipriai pažeidę savo organizmą, kai kurie jau gulėję ligoninėje arba turi didelį vitaminų trūkumą, jų organų veikla sutrikusi, žmonės skundžiasi lėtiniu nuovargiu, nemiga, puola į depresiją.
Dar liūdniau, kad mūsų visuomenėje vis dar kalbama apie kūno kultą, dietos, badavimas ar kitos drastiškos priemonės iškeliamos kaip vienintelis efektyvus būdas numesti svorio.
