Tokių skandalingų faktų svarstant Sveikatos draudimo ir Sveikatos sistemos įstatymų pakeitimo projektus Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) neseniai pažėrė Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai.
Šiomis pataisomis, be kitų pakeitimų, siūloma spręsti ne tik poveikio priemones tokius pažeidimus vykdančioms įstaigoms, bet ir priemokų už valstybės apmokamas paslaugas privačiose įstaigose klausimą.
„Turime nemažai problemų dėl įstaigų, kurios nesilaiko sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų, Vyriausybės nutarime nustatytų reikalavimų, tačiau realių poveikio priemonių turime tikrai nepakankamą arsenalą arba jos neleidžia užtikrinti efektyvaus mūsų biudžeto valdymo. Turime daug problemų su pažeidėjais, su kuriais be papildomų įrankių sunku susitvarkyti“, – kalbėjo Valstybinės ligonių kasos (VLK) laikinoji direktorė Tatjana Golubajeva.
Kartu ji akcentavo, kad sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo dalis yra labai svarbi, mat šiandien ši sritis labai silpnai reglamentuojama, dėl ko turima labai daug neigiamų pasekmių.
„Dėl konkrečių kriterijų arba atrankos sąlygų nebuvimo kartais sudarinėjame sutartis su paslaugų teikėjais, kurie kartais pacientams teikia ne visai naudingas, ne pilnos apimties paslaugas, fragmentuojame žmogiškuosius ir finansinius resursus.
Viena iš pagrindinių problemų – ribotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos. Jas dalinant didesniam teikėjų skaičiui tikrai nepagerina šių paslaugų prieinamumui, nes nei infrastruktūrų vystymui, nei žmogiškųjų išteklių pritraukimui neužtenka esamų paslaugų teikėjams“, – dėstė ji SRK posėdžio metu.
Kalnas pažeidimų, pasekmės – tuštėjančios kišenės ir ilgėjančios eilės
Laikinai Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorės pareigas einanti Lina Vitkauskienė konstatavo, kad ligonių kasos kontrolės procedūrų metu nustato daugybę pažeidimų.
„Tai – ir paslaugų prirašymai, pavyzdžiui, teikiamų ambulatorinės slaugos paslaugų prirašymai, kai iš tiesų pacientas gydosi ligoninėse, neteisėtos priemokos, pavyzdžiui, privataus sektoriaus gydymo įstaigose iki 80 proc. dienos chirurgijos paslaugų teikiama su priemokomis. Tai reiškia, kad gydymo įstaigos gauna apmokėjimą tiek iš ligonių kasų, tiek paciento“, – konstatavo ji.
Pažymima, kad taip sudaromos nevienodos sąlygos, perviliojami gydytojai, slaugytojai, o trūkstant žmogiškųjų išteklių didžiosiose viešosiose įstaigose susidaro pacientų eilės.
„Jie tada priversti rinktis privačias gydymo įstaigas, kuriose vėl moka priemokas. Ligonių kasa tikrai neturi pakankamai veiksmingų poveikio priemonių užtikrinti priežiūrą ir egzistuoja teisinės problemos.
Štai kad ir nutraukus sutartį su gydymo įstaiga, kas jau yra kraštutinė poveikio priemonė, nėra apribojimo, po kiek laiko įstaiga gali vėl kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl daugumos paslaugų. Pavyzdžiui, pirminės sveikatos priežiūros įstaiga gali kreiptis kad ir kitą dieną po sutarties nutraukimo“, – kalbėjo L. Vitkauskienė.
Jos aiškinimu, kita iš poveikio priemonių – ligonių kasa išsiieško žalą, padarytą PSDF biudžetui. Tačiau jei žalos įstaiga neatlygina geranoriškai, ligonių kasos turi kreiptis į teismą ir ją išsiieškoti.
„Labai tikimės, kad tinkamos poveikio priemonės būtų nustatytos įstatyme ir tikimės, kad būsime išgirsti“, – pabrėžė ji.
Paima tūkstančius, nors procedūros nė nepradėjo
Plačiau minimus pažeidimus apžvelgusi VLK Vilniaus TLK Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Justina Davainytė nurodė, kad sutarčių skaičius su privačiomis įstaigomis tik didėja ir su tuo automatiškai ateina labai nemažai problemų, su kuriomis iki tol nelabai susidurta.
„97 proc. įstaigų, teikiančių dantų protezavimo paslaugas, yra privačios ir turime keturias pagrindines grupes pažeidimų, su kuriais susiduriame. Ir tie pažeidimai tikrai yra grubūs“, – konstatavo ji.
Pasak jos, čia esama tokių situacijų, kai dantų protezavimo kainynai yra koreguojami ir „pritempiami“ vien tam, kad pasisavintų kuo daugiau valstybės lėšų.
„Kitas dalykas, kad paslaugos „teikiamos“ jau mirusiems pacientams, tai yra pacientas yra miręs, o slaugytojas vis dar rašo, kad jam toliau teikia tas paslaugas.“
„Vieną kainyną paduoda pacientui, kitą – mums. Ir pagal tai, kaip keičiasi kompensacija iš PSDF, taip keičiasi ir kainynas, kad visą sumą išnaudotų. Ne paslaptis, odontologų grupėse net patariama, kad kainyną padaryti taip, kad išnaudotų visą PSDF sumą. Tai turime tokias situacijas, kai už 3 dantų užklotus paprašo 6 tūkst. eurų – ne implantams, o paprastiems užklotams, kurie šiaip kainuotų iki 400 eurų ar kiek daugiau.
Turėjome ir labai įžūlią situaciją, kai įstaiga mums teikė apmokėti dantų protezavimo paslaugas kaip atlikusi darbus, nors tiems pacientams tie darbai net nebuvo pradėti ir teikė po vieną, du, tris, net keturis etapus, iš mūsų pasiimdavo net po 6 tūkstančius, dar daugiau, nors darbų net nepradėję. Tai tokio lygio yra pažeidimai“, – vardijo ji.
Paslaugas prirašo ir mirusiems pacientams
Pasak ligonių kasų specialistės, masinis dalykas – pažeidimai dėl ambulatorinės slaugos paslaugų namuose, kai yra prirašinėjamos nebūtos paslaugos.
„Pavyzdžiui, Vilniaus aptarnavimo zonoje yra kiek daugiau nei 40 įstaigų, kurios teikia ambulatorines paslaugas namuose ir net 27 įstaigose paslaugos buvo rašomos pacientams, kurie tuo metu gulėjo stacionarinėje įstaigose. Savaime suprantama, jiems tokios paslaugos negalėjo būto teikiamos ir tai nebuvo daroma“, – kalbėjo J. Davainytė.
„70–80 proc. dienos chirurgijos paslaugų yra teikiamos su priemokomis. Pacientai yra apgaunami, nes sutikimai yra parašyti mažu šriftu, neaiškūs. Mes kalbame apie lengvai suprantamą kalbą pažeidžiamiems pacientams, bet sutikimai tikrai nėra taip surašytai, kad jie suprastų.“
Ji pasakojo, kad buvo atliekamos pacientų apklausos, pildomos anketas, tačiau apie tai sužinojusios įstaigos prigrasindavo pacientams tylėti:
„Labai dažnai įstaigos įsirašo, kad teikia paslaugas du kartus per dieną, bet nė vienas praktiškai pacientas telefonu bent mums nepasakė, kad gauna paslaugas 2 kartus per dieną, dažniausiai – vieną arba kelis kartus per savaitę. Ir pacientams tikrai tų paslaugų trūksta.
Bet kai įstaigos sužinodavo apie tokias mūsų apklausas, važiuodavo pas pacientus, jie būdavo prigąsdinti ir kalbėdavo jau kiek kitaip. Ir kai paklausdavome, kodėl pakeitė nuomonę, pacientai sakydavo, kad bijo visai negauti paslaugų. Pacientai yra silpni, sergantys, jie negali patys apsiginti, o mes negalime apginti jų.“
Specialistės aiškinimu, net išieškojus žalą PSDF biudžetui įstaiga toliau gali teikti tas paslaugas ir sutartis galėtų būti nutraukti tik vėl patikrinus po metų ir radus tuos pačius pažeidimus.
„Kitas dalykas, kad paslaugos „teikiamos“ jau mirusiems pacientams, tai yra pacientas yra miręs, o slaugytojas vis dar rašo, kad jam toliau teikia tas paslaugas. Specialistai rašo, kad teikia po 300 slaugos paslaugų per dieną. Turint omenyje, kad viena slaugos paslauga vertinama beveik 20 eurų, pagalvokite, kokios yra sumos“, – pažymėjo J. Davainytė.
Jis pridūrė, kad ligonių kasoms taip pat teikiamos ataskaitos dėl psichikos, pirminės sveikatos priežiūros komandos, kai yra pritempiami etatai ir specialistai, kurių nėra: „Ir akivaizdžiai matoma, kad tai daroma tyčia, kad gautų daugiau pinigų iš biudžeto.“
Didžiausias skaudulys – priemokos
VLK atstovės teigimu, didžiausias skaudulys yra pacientų priemokos, kurios yra masiškai reikalaujamos iš pacientų privačiose gydymo įstaigose.
„70–80 proc. dienos chirurgijos paslaugų yra teikiamos su priemokomis. Pacientai yra apgaunami, nes sutikimai yra parašyti mažu šriftu, neaiškūs. Mes kalbame apie lengvai suprantamą kalbą pažeidžiamiems pacientams, bet sutikimai tikrai nėra taip surašytai, kad jie suprastų. Yra skelbiama klaidinanti informacija, pacientui pasakoma, kad mes jums padarysime nuolaida. Pavyzdžiui, viena odontologijos įmonė skelbėsi, kad dabar su – akcija nuolaida iš TLK 30 ar 40 eurų, o kitą dalį pacientui reikia susimokėti.
Jei pacientai kreipiasi į mus, yra tokių situacijų, kad įtraukiami į juoduosius sąrašus ir privačiose įstaigose jie nebegaus paslaugų. Plačiai nuskambėjęs skandalas, kada buvo pareikalauta mokesčio už prisirašymą prie pirminės įstaigos, kaip suformuluota – norint prisirašyti turi sumokėti 300 eurų, o jei to nebus, kaskart bus po 30 eurų mokestį, nors įtaiga turi sutartį su ligonių kasomis ir tos paslaugos turėtų būti nemokamos“, – stulbinančius faktus pateikė J. Davainytė.
Jos teigimu, prieita iki tokių absurdų, kad įstaigos prašo 50 eurų už tai, kad „skiriamas ypatingas gydytojo dėmesys pacientui“:
„Konsultuojama jam suprantama kalba, atsakomi su tyrimu susiję klausimai, esant poreikiui kalbama užsienio kalba, tai pat pacientas tinkamai fiziškai ir emociškai paruošiamas procedūrai. Tai reiškia, jei pacientas nesusimokės tų 50 eurų, nebus tinkamai paruoštas nei fiziškai, nei emociškai, jam nebus atsakomi klausimai? Tai pacientų teisių ir žalos įstatyme įtvirtina paciento teisė į kokybiškas paslaugas.“
Nuobaudos – juokingai mažos
VLK specialistė nurodė, kad iš viso nustatyta žalos už 635 tūkst. eurų, o per nuolatinę stebėseną išvengta daugiau kaip 3 mln. eurų žalos.
„Tai yra lašas jūroje, mes negalime patikrinti visų įstaigų, prie kiekvieno slaugytojo pastatyti po kontrolierių ir žiūrėti, kaip jis dirba. O net ir nustatę pažeidimą neturime daug poveikio priemonių. Dabar tai nustatyta tik VLK vadovo įsakymu, ne įstatymu. Galime paskirti administracinę nuobaudą ir jos tikrai labai mažos – iki tūkstančio eurų. Įstaigai, pasisavinusiai kokį 100 tūkst. biudžeto lėšų tas 1 tūkst. eurų yra juokinga suma.
Mes galime įpareigoti ištaisyti pažeidimus, bet ta pažyma yra vos ne rekomendacinio požymio, bet įstaiga gali nesutikti, gali parašyti, kad nesutinka ir mes einame į teismą. Galime stabdyti ar nutrakti sutartį, bet kadangi tai neįteisinta įstatymo lygmeniu, tą padaryti galime tik tam tikrais atvejais, kai yra sisteminis pažeidimas, kas yra gana sunkiai įrodomi ir randami. Ir kai pažeidimai kartotiniai – kai įstaiga padarė kažkokį pažeidimą ir tą sutartį galime stabdyti ar nutraukti tik po metų atėję ją patikrinti“, – dėstė J. Davainytė.
Matulas: tai yra pinigų plovimas
Išgirdus tokius duomenis SRK nariams atvipo žandikauliai. Konstatavęs, kad tai yra pinigų plovimas, komiteto pirmininkas Antanas Matulas žadėjo surengti dar vieną posėdį pasikviečiant ir atitinkamų tarnybų atstovus.
„Tą tikrai tarnybos turi užkardyti, nes čia jau yra yra pinigų plovimas, tai – žiaurūs nusikaltimai, kada drįstama pateikti apmokėjimui sąskaitas už paslaugas, kurios net nebandytos teikti. (...)
Ką šiandien išgirdome, tai yra nenormalu. Tai yra piktnaudžiavimas, galimai vogimas iš valstybės. Pasižadu, kad šauksime atskirą posėdį, šauksime generalinę prokurorę ir visus kitus. Turi būti taikomos priemonės, stebima, aiškinamasi. (...) Prašau VLK ruošti medžiagą, surašyti visas įstaigas, kuriose buvo nustatyti pažeidimai, mes jas perduosime oficialiai tarnyboms“, – pasipiktinimo neslėpė Seimo narys.
Taip pat jis ragino apsispręsti ir dėl priemokų: „Arba jų nėra, arba imkit, kiek norit, arba nustatome, kad priemoka gali būti ne didesnė kaip 10 ar 15 proc. nuo ligonių kasų apmokėtų sumų. Bet visiems turi būti vienodai, bet ne taip, kaip yra dabar. Kas čia per tvarka – su siuntimu viena kaina, be siuntimo – kita. Įstatymas to neleidžia arba nuspręskime, kad visiems vienodai būtų.“
Privačių įstaigų atstovas: klausimas, ar visa informacija tiksli
Reaguodamas į išsakytas pastabas Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius tvirtino, kad yra teisės aktai, kurie reglamentuoja, kaip tokie pažeidimai turėtų būti suvaldomi.
„Matyt, čia yra kitų teisės aktų klausimas ir galbūt reikalinga didesnė kontrolė, jeigu paslaugos yra nesuteikiamos, prašomas apmokėjimas. Tai čia neabejotina tam dalykui neprieštarautume, mes pasisakome už efektyvesnę, skaidresnę sistemą“, – sakė jis.
Perklaustas, kaip vis tik galėtų pakomentuoti pateikiamus duomenis, kad 80 proc. jo vadovaujamos asociacijos atstovaujamos įstaigos galimai pažeidžia įstatymą, jis į dideles kalbas nesileido.
„Atsakysiu labai paprastai – tuomet ligonių kasos turėjo 80 proc. PSDF paslaugų susigrąžinti atgal, jei jos būtų ėjusios į teismus, jie būtų nusprendę, kad privačios įstaigos piktnaudžiauja, pažeidžia teisės aktus, 80 proc. pinigų turėjo grįžti į PSDF. Jei to nėra, vadinasi ši informacija nėra tiksli“, – komentavo L. Paškevičius.
„Susidarė įspūdis, kad jei ne privati medicina, tai sveikatos sektoriuje visai problemų nebūtų. Turbūt visi ligonių kasų pasisakymai buvo apie tai, kad visos sveikatos problemos kyla tik dėl privačios medicinos, kas, matosi, yra labai šališkas požiūris“, – sakė L. Paškevičius.
Be to, ligonių kasų pranešimai jam pasirodė šališki.
„Susidarė įspūdis, kad jei ne privati medicina, tai sveikatos sektoriuje visai problemų nebūtų. Turbūt visi ligonių kasų pasisakymai buvo apie tai, kad visos sveikatos problemos kyla tik dėl privačios medicinos, kas, matosi, yra labai šališkas požiūris.
Kai anksčiau turėjome pažeidimus dėl priemokų, buvo Vilniaus TLK tyrimas, kur parodė, kad privačiose įstaigose yra net mažiau pažeidimų dėl priemokų. Ir dėl priemokų bei neteisėtų ėmimų yra reguliavimas. Tai mes už skaidrumą, už vienodas sąlygas, bet vienodas sąlygas tiek priemokų reguliavime, jei jos būtų, tiek sutarčių sudaryme arba sutartinių kvotų nustatyme“, – pasisakydamas apie svarstomą įstatymą reziumavo L. Paškevičius.
Pacientai nori nelikti be paslaugų
Posėdyje pasisakiusi Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė taip pat tvirtino, kad gydymo įstaigose yra daromi baisūs nusižengimai, tačiau atkreipė dėmesį, kad baudžiant už juos vis tik turėtų būti nepamiršti ir pacientai.
„Visose gydymo įstaigose turi būti laikomasi įstatymų – tiek privačiose, tiek valstybinėse. Dėl priemokų mes esame už tai, kad priemokų nebūtų už tas paslaugas, kurios yra kompensuojamos iš PSDF biudžeto. Gali būti tik tai, jei kažką žmogus renkasi papildomai ir taip toliau.
Dėl sutarčių sudarymo turi būti vienodi kriterijai taikomi visoms įstaigoms. Bet priimant nuobaudas ar nutraukiant sutartis reikėtų pirmiausia atsižvelgti, į tai, kur kreiptis pacientams. (...) Gal nuobaudos turėtų būti taikomos konkretiems gydytojams, kurie daro pažeidimus, nes kur tada dėtis pacientams – jiems reikėtų ieškoti naujos įstaigos, kur gauti reikiamas paslaugas“, – svarstė ji.
Lietuvoje formuojasi du poliai
Kalbėdama apie priemokų mastą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė savo ruožtu apibendrindama konstatavo, kad Lietuvoje formuojami du poliai – baltas, „pūkuotas“, gražus privatus sektorius ir viešasis, kuris priima visus kitus, kurie negali patekti kitur, yra labiau pažeidžiami ir mažiau pasiturintys.
„Žinome, kad pasiturintys pacientai paprasti serga mažiau, jų patologija būna lengvesnė, tad tie, kurie gali susimokėti, potencialiai yra sveikesni. Yra pavyzdžių, kurie susiję su mūsų ligoninės paslaugų profilio paslaugomis, kai nuėję paslaugų į privačią įstaigą ir sutikdami sumokėti priemoką, apžiūrėti gydytojo, jiems atsisakoma teikti paslaugas numatant, prognozuojant medicininę riziką, kad paslaugos komplikuosis. Tai reiškia, kad sąnaudos išaugs. Tad toks pacientas tampa nepageidaujamas šiame sektoriuje“, – pasakojo ji.
Pasak vienos didžiausių ligoninių sostinėje vadovės, reikia suprasti, kad priemoka yra priemonė, leidžianti filtruoti pacientus ir reguliuoti veiklos apimtis ir paklausą: „Tokiu būdu privačiose įstaigose niekada nebus per didelių eilių, jie ją gali reguliuoti padidindami priemoką ir tuo pačiu sumažindami eilę.“
Savo ruožtu VUL Santaros klinikų direktorius Feliksas Jankevičius patvirtino, kad tam tikras paslaugų nutekėjimas į privatų sektorių matomas.
„Yra didelės eilės ir pacientai pasirenka nueiti trumpesniu keliu į privačias įstaigas. Tą mes turime, bet kažin, ar tai labai didelė problema – tai leidžia vis vien sumažinti laukiančiųjų eiles ir galų gale ligonių kasoms ne taip svarbu, kur sumokėti už paslaugas, nes jos teikiamos Lietuvos pacientui.
Bet į ką tikrai atkreipiu dėmesį, kad darbuotojų nutekėjimas vis tik yra, nes jie dažnai pasirenka ne tik didesnį atlyginimą, bet ir mažesnį krūvį, lengvesnes darbo sąlygas privačioje kompanijoje“, – pastebėjo jis.
Va čia tai mafija ir čia ne vieno žmogaus darbas o visa grandinė.
Tokiems žmonėms gali tik palinkėti, kad jie pasprinktų tais pinigais.
