Evangelikų reformatų bažnyčioje Kėdainiuose sujudimas. Čia po šventove esančioje kriptoje pluša tyrėjų komanda. Ypatinga akimirka – atveriami kunigaikščių Radvilų sarkofagai. Tyrėjai atveria Radvilų sarkofagus, viską apžiūri, matuoja ir užfiksuoja.
Planuoja atrasti dingusius Radvilas
Palaikus planuojama detaliai ištirti, nes iki šiol atpažinti tik Jonušo ir Stepono Radvilų palaikai. Mažieji sarkofagai, Radvilų mažylių amžinojo poilsio vieta, tušti, o Kristupo Radvilos Perkūno sarkofage net kelių žmonių palaikai.
„Dabar yra tokia situacija, kad trijuose yra palaikai, o kituose trijuose nėra – tai yra tikimybė, atlikus DNR analizę, atrasti dingusius Radvilų vaikučių palaikus“, – sakė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Visa tai sovietmečio pasekmė, kai, pasak specialistų, čia veikė ir grūdų sandėlys, ir sporto mokykla, pagarbos palaidotiesiems po pastatu būta mažai.
„Ypač kada sporto mokykla buvo perdaroma į koncertų salę, čia vyko negražūs veiksmai, atsirado vandalai, niokojo palaikus, juos mėtė vėtė, išblaškyti jie buvo“, – pasakojo R. Žirgulis.
Kada palaikai dingo – nežinoma, mat mauzoliejus čia įrengtas apie 1670 metus. Bet labiausiai jis nukentėjo sovietmečiu. Rekonstrukcijos metu bus atveriama ir sovietmečiu užmūryta kripta. Už sienos, spėjama, palaidota keliasdešimt miestelėnų – reformatų elito atstovų.
„Galbūt už sienos dar bandysime įeiti į kitas kriptas, ten kur galima dar surasti palaidojimų, tai aš manau, kas buvo sugadinta sovietmečiu ar dar anksčiau, bus užfiksuota“, – tikino kultūros paveldo specialistė Asta Naureckaitė.
Gausiai lanko lenkai
Kol kas tik Radvilų sarkofaguose rasti palaikai apžiūrimi ir pagarbiai išvežami į Vilnių. Čia pasitelkus modernius tyrimus viliamasi istoriją papildyti naujomis žiniomis apie šią garsią šeimą, nustatyti giminystės ryšius. Vėliau bus restauruojami ir visi šeši sarkofagai.
„Dvejų vaikučių sarkofagų dangčiai buvo paaukoti 1794 metais Kosciuškos sukilimo reikmėms, kadangi alave, iš kurio jie pagaminti daug švino – tai buvo ideali medžiaga kulkom lieti ir tokiu būdu Kėdainių evangelikai reformatai nusprendė prisidėti prie tėvynes apgynimo, ir po to teko atkurti“, – pasakojo R. Žirgulis.
Pasak procesą atidžiai prižiūrinčių kultūros paveldo specialistų – tai išskirtinis įvykis.
„Surasime ir palaikus, ir įkapes. Ir tiesiog pasipildys istorija, tą ką mes sakysime Vilniuje, prie Valdovų rūmų suradome, Biržuose ar Dubingiuose, kas buvo ištyrinėta, tai čia papildys“, – įsitikinusi A. Naureckaitė.
Pokyčių sulauks ir pati kripta, kurios sienas dabar darko pelėsis, o tai kenkia sarkofagams ir palaikams. Šis mauzoliejus itin lankomas, mat tokių vietų Lietuvoje vos dvi – Kretingoje Chodkevičių ir Kėdainiuose Radvilų. Pastarąją ypač mėgsta turistai iš Lenkijos.
„Jie labai gerai žino Abiejų Tautų Respublikos istoriją, ir gerai žino sumenkintą Jonušą Radvilą, kuris vadinamas išdaviku. Todėl jie mielai vyksta pažiūrėti jų garsaus rašytojo Henriko Sinkevičiaus trilogijoje išgarsintą asmenį, kur jis palaidotas, kaip atrodo jo kapavietė“, – dėstė Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis.
Planuojama, kad visi tyrimai ir rekonstrukcijos darbai bus baigti per pusantrų metų. Bendra projekto vertė – daugiau kaip 700 tūkstančių eurų. Drauge tiriami ir Baltarusijoje, Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje esantys sarkofagai, kurių yra apie septyniasdešimt.
