„Kai kurios kompanijos, pavyzdžiui, „Baltic Media Alliance“, pasiėmusi Rusijoje cirkuliuojančią informaciją iš Pirmojo kanalo, iš NTV, kur dažnai informacija yra neigiama, žinodama Lietuvos radijo ir televizijos komisijos poziciją dėl neapykantos kurstymo, panašu, kad programas apkarpo, išima dalis iš pokalbių laidų, įdeda patys reklamą“, – BNS sakė M. Martišius.
Anot jo, šį redagavimą atlieka ne laidų kūrėjai, o jų platintojai, įsikūrę Latvijoje.
„Būna, kad ir laidą išima, jeigu neapykanta liejasi laisvai. Rusijoje ji bus parodyta, bet Lietuvoje – ne, kad nesulauktų sankcijų“, – teigė komisijos vicepirmininkas.
„Pavyzdžiui, tuose rusiškuose kanaluose, kurie pasiekia Lietuvą, visai nebėra informacijos apie Sausio 13-ąją. Rusijoje ta informacija yra“, – atkreipė dėmesį jis.
Kita vertus, M. Martišiaus teigimu, visko sužiūrėti ir jiems nepavyksta. Šiemet LRTK pradėjo tyrimą dėl vasario 16-ąją per NTV parodyto reportažo, kaip Lietuva švenčia valstybės atkūrimo šimtmetį.
Radijo ir televizijos komisijos pateiktoje praėjusių metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva išliko Rusijos informacinio karo taikiniu.
„Pagrindiniai 2017 metais Rusijos vykdytos informacinės politikos tikslai – skleisti dezinformaciją apie Lietuvos vykdomą užsienio ir vidaus politiką, diskredituoti Lietuvos narystę ES ir NATO, kurti Lietuvos kaip nebrandžios demokratijos šalies įvaizdį, menkinti Lietuvos energetikos politikos pasiekimus“, – rašoma ataskaitoje.
Anot jos, Rusijos vidaus auditorijai skirtuose žiniasklaidos pranešimuose siekiama „eskaluoti tariamas tautinių mažumų ir tėvynainių problemas Lietuvoje, propaguoti Kremliui palankios naujausių laikų istorijos versiją, akcentuoti tariamus žmogaus teisių pažeidimus“.
„Baltijos valstybės Rusijos propagandoje vaizduojamos kaip tokios šalys, kuriose yra sistemingai pažeidinėjami rusakalbių interesai, o dauguma gyventojų pasižymi rusofobinėmis pažiūromis“, – pažymi LRTK.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad Rusijos vidaus ir užsienio auditorijoms bandoma įteigti, jog Lietuvos lenkų problema yra ne pačios Lietuvos vidaus reikalas ir net ne Lietuvos bei Lenkijos santykių problema, tačiau Rusijos rūpestis.
Rusijos auditorijai Lietuva vaizduojama kaip dėl socialinės atskirties ir emigracijos žlunganti valstybė.
„Lietuvai įstojus į NATO ir ES, Maskvoje aktualizuotas Lietuvos kaip savarankiškos užsienio politikos neturinčios valstybės naratyvas. Čia siekiama parodyti, kad, viena vertus, Lietuva savo tariamai agresyvia retorika kursto karines nuotaikas su Rusija, tačiau, kita vertus, jos sąjungininkai Vašingtone ir Briuselyje nėra patikimi ir Lietuvos, iškilus pavojui, negintų“, – nurodoma dokumente.
Anot jo, Lietuvos gyventojams skirtuose pranešimuose iš Rusijos pirmiausia rusakalbiai ir kitų tautinių mažumų atstovai, skatinami nepasitikėti Lietuvos valstybe ir jos institucijomis.
„Atkreiptinas dėmesys, kad Rusija informaciniame kare siekia paveikti ne tik savo piliečius ir „artimajame užsienyje“ gyvenančius tėvynainius, bet aktyviai siekia indoktrinuoti Vakarų visuomenę, gerinti šalies įvaizdį užsienyje, siūlydama šių šalių piliečiams alternatyvų informacijos vertinimą“, – teigiama LRTK ataskaitoje.
