„Aspergeris prisitaikė prie nacių režimo už savo lojalumo patvirtinimus buvo apdovanotas karjeros galimybėmis“, – ketvirtadienį paskelbtose tyrimo išvadose rašo Vienos medicinos universiteto medicinos istorikas Herwigas Czechas.
H. Aspergeris „viešai įteisino rasinės higienos politiką, įskaitant prievartinę sterilizaciją ir, keliais atvejais, aktyviai bendradarbiavo“ vykdant nacių vaikų eutanazijos programą, teigia H. Czechas.
H. Aspergeris įstojo į kelias su naciais susijusias organizacijas, bet ne į pačią nacių partiją, žurnale „Molecular Autism“ rašė H. Czechas.
Pasak jo, jis peržiūrėjo daugybę šiuolaikinių publikacijų ir anksčiau netyrinėtų archyvinių dokumentų, įskaitant šio gydytojo darbuotojų bylas ir pacientų įrašus.
Viename 1940 metų nacių dokumente sakoma, kad H. Aspergeris „atitinka nacionalsocialistų (nacių) idėjas dėl rasės ir sterilizavimo įstatymų“.
Viešose paskaitose H. Aspergeris deklaruodavo savo ištikimybę nacių medicinos principams. Nuo 1938 metų, kai naciai įtraukė Austriją į Trečiąjį reichą, jis savo diagnozes ėmė pasirašinėti su žodžiais „Heil Hitler“.
Pasak H. Czecho, H. Aspergeris rekomendavo perkelti dvi mergaites, dvejų ir penkerių metų amžiaus, į liūdnai pagarsėjusią kliniką „Am Spiegelgrund“, kurioje buvo kankinami ir žudomi vaikai. Klinika buvo Vienos psichiatrijos ligoninėje „Steinhof“.
„Am Spiegelgrund“ mirė beveik 800 vaikų, neturėjusių „paveldimosios vertės“ ir „rasinio grynumo“. Daugelis jų buvo nunuodyti ar kitaip nužudyti. Minėtos H. Aspergerio atsiųstos dvi mergaitės taip pat mirė, oficialiai – nuo plaučių uždegimo.
H. Aspergeris taip pat priklausė komitetui, turėjusiam nuspręsti maždaug 200 pacientų likimą kitos ligoninės vaikų skyriuje. 35 iš jų buvo pripažinti „nemokytinais“ ir vėliau mirė, nurodo H. Czechas.
Aspergerio sindromas yra autizmo forma, paprastai apimanti socialinių ir bendravimo įgūdžių trūkumą ir dažnai pasireiškianti vidutinių ar didesnių nei vidutinių intelektinių gabumų žmonėms.
H. Aspergeris iš pradžių jį aprašė kaip „autistinę psichopatiją“, bet jo darbas buvo pripažintas ir sindromas jo vardą gavo tik po jo mirties 1980 metais.
