Po susitikimų tarpusavyje susirašinėdami ragino vieni kitus laikytis susitarimo ir branginamas paslaugas vadino „mokymo kokybe“: „Stengsimės mokymo kokybę padidinti ne tik B, bet visas [kategorijas]“; „Primenu, kad susireguliavome mokymo kokybę“; „Sveiki, Nekeliate mokymo kokybės?“.
Laiškai patvirtino, kad „mokymų kokybe“ konkurentai rūpinosi kone visą parą: „Sveiki, Vakar jau buvo per vėlai perskambinti, mačiau skambutį. KAS NUTIKO??? su kokybe viskas ok...“
Įkliuvo ir kitos žinomos bendrovės
Aptikti susirašinėjimai patvirtino, jog bendrovės „Maxima Lt“ ir „Mantinga“ derino mažmenines lentynos kainas. Susitarimą neparduoti „Mantingos“ gaminamų duonos ir kitų prekių už mažesnę nei numatyta bazinę kainą įmonės mėgino neigti. Esą prekybos tinklas nustatė kainas savarankiškai, atsižvelgdamas į taikomas konkurentų kainas.
Susitarimo dalyviai dažnai įrodinėja, kad tam tikri susitarimai nebuvo kartelis, o tik siekis užsitikrinti reikiamą pajamų dalį. Viena tokių bylų – „Forum Cinemas“, veikdamas tiek kaip filmų platintojas, tiek ir kaip kino teatras, skatino savo konkurentus kino teatrus „Multikino Lietuva“ ir „Cinamon Operations“ netaikyti nuolaidų pirmąsias populiariausių kino filmų rodymo savaites. Tokius savo veiksmus „Forum Cinemas“ pateisino siekiu užsidirbti kaip filmų platintojui: „Mus piktina ekstremalios nuolaidos, sumažinančios mūsų dalį – mes visada žiūrim ir žiūrėsim, ar niekas nenori nugvelbti mūsų dalies“.
Pavyzdžiui, Lietuvos aludarių gildija ir šeši jai priklausantys alaus gamintojai, susitarę riboti stipresnio nei 7,5 proc. alkoholio tūrio alaus gamybą, viešai deklaravo tokiu susitarimu siekiantys spręsti su neatsakingu alkoholio vartojimu susijusias problemas.
Konkurencijos taryba nustatė, jog tam tikro stiprumo alaus gamyba įmonėms neteikė norimo pelno.
Konkurencijos taryba nuolat ragina asmenis, turinčius duomenų apie galimus konkurenciją ribojančius susitarimus (kartelius) ir kitus įtariamus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, pateikti informaciją Konkurencijos tarybai el. paštu [email protected].
Įmonėms, dalyvavusioms sudarant kartelius, gresia baudos iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, o įmonių vadovams, prisidėjusiems prie tokio susitarimo sudarymo, – draudimas nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas bei bauda iki 14 480 Eur.
