Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ teigė, jog pagal gaunamus pranešimus apie eismo įvykius iš policijos nustato konkrečias kelių vietas, kur vairuotojams reikia būti dėmesingesniems.
Žemėlapyje juoda spalva išskirtos dėmės žymi sankryžas, kuriose įvyksta daugiausiai eismo įvykių. Tuo tarpu, raudonos dėmės nurodo trumpas atkarpas keliuose, kur kyla didesnis pavojus vairuojant.
„Turi per 4 metus įvykti 4 ar daugiau eismo įvykių, kad mes pripažintume tai juodąja dėme. <...>
Tai, pavyzdžiui, pavojingas posūkis į kairę, pavojinga sankryža, plati sankryžos zona, manevravimas, galbūt matomumo trūkumas ir per 4 metus vis vairuotojai padaro tas pačias klaidas. Tai aiškiai parodo, kad tai yra problema ir specialistai turi ją surasti, identifikuoti ir tą problemą pašalinti.“, – paaiškino jis.
Tačiau 13 iš 33 juodųjų dėmių, pasak eksperto, Lietuvoje atsirado dėl neblaivių vairuotojų neatsakingo elgesio kelyje.
„Gali būti tvarkinga infrastruktūra, kiti eismo dalyviai gali laikytis sąžiningai eismo taisyklių, bet atsiranda situacijų, kuomet girti vairuotojai nekontroliuojamai padaro eismo įvykius, dėl kurių nukenčia eismo dalyviai ir dėl kurių galimai susidaro juodoji dėmė“, – pažymėjo Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vadovas.
Atkreipia vairuotojų dėmesį į pačias nesaugiausias zonas
O štai, pavojingiausios vietos yra susitelkusios ties didžiaisiais Lietuvos miestais arba jų apylinkėse. Kaunas, pasak E. Morkūno, turi daugiausiai vairuotojams pavojingų zonų. Atkarpa Kaunas-Jonava ir pats Jonavos miestas yra išskirtiniai, nes ten kasmet atsiranda juodųjų dėmių.
„Viena iš tų pagrindinių priežasčių, kad ten tikrai yra labai intensyvus vietinis eismas. Daug jaunų žmonių dirba Kaune, vyksta kasdienės tos kelionės iš daug gyvenamųjų teritorijų ir plius dar Karmėlavos oro uostas paskatina intensyvumą“, – Žinių radijo laidoje pažymėjo pašnekovas.
Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vadovas atkreipė Kalnėnų, Pavilnio ir Nemėžio gyventojų dėmesį į A2 kelią Minsko plente. Čia juodoji dėmė yra susiformavusi dėl netikėto pėsčiųjų eismo plentu.
Taip Palangos gyventojus įspėjo apie kelią A13, nes jame yra net dvi juodosios dėmės. Viena jų pasikartoja kiekvienais metais sankryžoje prie restorano „HBH“.
„Galbūt poilsiautojai pamiršta apie tykančius pavojus kelyje ir galbūt neįvertina to, kad tikrai yra intensyvu ypač vasaros metu ir manevruoti toje sankryžoje reikėtų atsargiai. Tikimės, viliamės, kad ateityje pavyks įgyvendinti sprendinius, kurie iš esmės pakeis tą sankryžą“, – tikino jis.
O štai, Aukštaitija yra viena saugiausių Lietuvos dalių vairuotojams, eksperto vertinimu. Šiuo metu Utenoje, Zarasuose, Anykščiuose, Ignalinoje, Švenčionyse, Molėtuose, Ukmergėje, Širvintose bei Rokiškyje nėra nei vienos juodosios dėmės.
Juodųjų dėmių kasmet vis mažiau, bet žuvusių ir sužeistų yra
E. Morkūnas paminėjo, jog pavojingų kelių Lietuvoje vis dėlto mažėja, nes anksčiau buvo fiksuota ir virš 250 juodųjų dėmių Lietuvos keliuose. Praėjusiais metais jų buvo 38, o štai, šiemet – 33.
„Tai yra Lietuvos žmonių indėlis, tų pačių vairuotojų elgseną pasikeitusi ir situacijos supratimas, kultūra lemia tai, kad mažėja eismo įvykių“, – kodėl Lietuvoje mažėja juodųjų dėmių, paaiškino jis.
Juodose dėmėse per 4 metus žuvo 12 žmonių, o sužeisti buvo 196 žmonės.
„Kiekvienas mes, kaip žmogus, sukuriam tam tikrą vertę savo valstybei, mokėdami mokesčius, dirbdami darbą ir tą galima išreikšti pinigais.
Tai reiškia, kad kiekvienas nukentėjusysis, kuris negalėjo dirbti ar išvis žuvęs žmogus, kuris daugiau niekada nebesukurs jokios vertės, yra yra nuostolis valstybei“, – ekonominių rodiklių pokyčius dėl sužeistųjų ir žuvusiųjų paaiškina E. Morkūnas.
Nuoroda į 2024 m. juodųjų dėmių žemėlapį su rekomendacijomis vairuotojams: https://byt.lt/NERp9
Visą pokalbį su Evaldu Morkūnu, Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vadovu, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ klausykite čia:
