Patyrę augintojai teigia, kad nesudėtinga įveisti spanguolyną, bet pradedantiesiems būtina žinoti kai kurias subtilybes.
Uogauja sode
Vienas pirmųjų Lietuvoje spanguoles pradėjo auginti jurbarkietis Vaclovas Gailius. Daugiau nei tris dešimtmečius sode spanguolyną prižiūrintis vyras išbandė šešias šių uogų veisles. Jis spanguolėms yra paskyręs nedidelį, daugiau nei metro ilgio ir penkiolikos metrų pločio, plotą. Pasak pašnekovo, ankstesniais metais jis iš spanguolyno priskindavo 15 kibirų uogų. Uogienojams nušalus, jų dabar prirenka gerokai mažiau.
V.Gailius savo sode augina ne tik spanguoles, bet ir bruknes, kitas uogas, net grybus. Todėl, pasak vyro, jam nereikia eiti į mišką nei uogauti, nei grybauti.
Norintiesiems auginti spanguoles jurbarkietis patarė daigelius sodinti pavasarį. Ruošiant dirvą, nepamiršti užpilti švaraus smėlio, kad jame nebūtų piktžolių šaknų ir sėklų. „Ruošiant dirvą spanguolėms būtina užpilti rūgščių durpių, kurių pH 3,5–4,5. Kai spanguolių šaknų sistema sustiprėja, jas būtina „paskandinti“ smėlyje“, – apie dirvos paruošimą pasakojo V.Gailius.
Didins plotus
Vidmantas Vienažinis iš Panevėžio rajono augina stambias uogas brandinančias spanguolių veisles. Iš vieno kvadratinio metro spanguolyno jis prirenka po kibirą ir daugiau uogų.
Vyras sakė, kad rudeninių uogų, kurių kilogramas kainuoja 6 eurus, paklausa auga. Žmonės perka ne tik uogas, bet ir spanguolių uogakrūmius. V.Vienažinis augintojams rekomenduoja įsigyti bent dviejų skirtingų veislių daigų. Jis teigė, kad iš kelių kelmelių po poros metų jau galima priskinti nedidelį kibirėlį uogų. „Šie metai buvo itin geri spanguolėms.
Dėl gausios drėgmės uogos užaugo labai didelės. Jei lietaus būtų buvę mažiau, būtų tekę spanguolyną laistyti kartą per savaitę, ypač vidurvasarį uogoms reikia daugiau drėgmės“, – pasakojo V.Vienažinis, ateityje planuojantis plėsti spanguolynų plotus.
Dvi technologijos
Prieš penkerius metus pusės hektaro parodomasis spanguolynas ES lėšomis buvo įveistas Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje. Projektui vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkas Remigijus Daubaras. „Iš pradžių, kol ūgliai prigijo ir įsišaknijo, uogynui reikėjo skirti daugiau dėmesio. Tačiau dabar jis itin didelės priežiūros nebereikalauja“, – pasakojo šios urėdijos vyriausiasis miškininkas Gediminas Kazlovas.
Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje uogynas įrengtas taikant dvi technologijas. Pirmajame lauke pirmiausia buvo nukastas paviršinis dirvožemio sluoksnis, tada paskleistas lygiu sluoksniu smėlis, o ant smėlio užpiltas rūgščių durpių sluoksnis. Antrajame lauke pirmiausia buvo paskleistos rūgščios durpės, tada jos užmulčiuotos plonu smėlio sluoksniu. Spanguolyne, įruoštame taikant antrąją technologiją, pasiekta geresnių rezultatų – uogakrūmiai vešlesni, gyvybingesni ir gausiau dera.
Įrengė laistymo sistemą
Pasak G.Kazlovo, parodomajam spanguolynui buvo parinkta lygi, gerai apšviesta vieta, prie kurios būtų lengva privažiuoti. „Tokia vieta netinkama natūraliai auginti spanguoles, tai nėra durpynas. Šios uogos mėgsta drėgmę, todėl buvo įrengta laistymo sistema. Kadangi spanguolėms reikia rūgščios terpės, joms iš specialaus įrenginio tiekiamas parūgštintas vanduo, – taip uogoms buvo sukurtos dirbtinės augimo sąlygos“, – teigė miškininkas.
Spanguolės geriau auga, kai substratui naudojamos rūgščios durpės ar rūgštus smėlis. Nerūgščiose dirvose laistant plantaciją vanduo parūgštinamas praskiesta sieros rūgštimi. Pasak vyriausiojo miškininko, uogynui įveisti plotas neturi būti užmirkęs, tačiau jį reikia intensyviai laistyti. Geriau spanguolyną įveisti nusausintuose durpynuose nei mineraliniame grunte.
Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje jau skinamas spanguolių derlius. Pusės hektaro ploto spanguolyne praėjusiais metais buvo pririnkta 200 kilogramų uogų, šiais metais – 450 kilogramų.
Ligos
Pasak VDU Kauno botanikos sodo mokslininkės dr. Laimos Česonienės, įkurti kultūrinį spanguolyną nėra pigu. Natūralių vietų, kur šias uogas būtų galima auginti Lietuvoje, rasti sunku. Todėl spanguolėms auginti būtina naudoti rūgščias durpes.
Mokslininkės teigimu, spanguolių augintojai neretai susiduria su grybinėmis ligomis. Jei augintojai spanguolyną įveisia netinkamomis sąlygomis, augalai pradeda sirgti. „Spanguoles puola įvairios grybinės ligos. Augintojai dažnai jų požymius supainioja su fiziologiniais pažeidimais. Spanguolės – visžaliai augalai. Jei pavasarį jos nepridengiamos, lapeliai gali nudegti. O tai panašu į kai kurių grybinių ligų požymius“, – pabrėžė dr. L.Česonienė.
Mokslininkės teigimu, ta tema spanguolių augintojams vedama nemažai seminarų, skaitoma paskaitų. Pasak dr. L.Česonienės, nemažai ūkininkų teiraujasi, kur geriau įsigyti sodinamosios medžiagos. Ji rekomenduoja jos nusipirkti iš VDU Kauno botanikos sodo. Čia yra itin gerų, autentiškų veislių spanguolių, kurių sodinukai parvežti iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Būtina smėliuoti
Prof. habil. dr. Remigijus Daubaras, VDU Kauno Botanikos sodas
Planuojantiesiems auginti nedidelius uogų plotus rekomenduojama įveisti sauso tipo (neužliejamas) spanguolių plantacijas, nes jas pigiau ir paprasčiau įrengti. Sauso tipo plantacijoms nereikia idealiai išlyginti dirvožemio, laukas gali būti su nuolydžiu. Norintiesiems įsiveisti 10 ha ir daugiau spanguolyno, rekomenduojama įrengti šlapiojo tipo plantacijas. Joms reikia labai daug vandens – 1,5–2 kubinių metrų kvadratiniam metrui uogyno. Šlapiojo tipo plantacijos reikalauja didelių investicijų.
Būtina numatyti, kad spanguolyną kas 3–4 metus reikės smėliuoti – užpilti 2–3 cm storio rūgščios reakcijos smėliu. Pilti smėlį geriausiai žiemą. Tirpstant sniegui jis padengs senus gulsčiuosius ūglius, kurie įsišaknys ir išleis naujus –vertikalius. Iš pastarųjų formuosis žiediniai pumpurai ir noks uogos.
Faktai
Spanguolėse esančios biologiškai aktyvios medžiagos gerina sveikatą. Pavyzdžiui, jose esantys polifenoliai padeda palaikyti sveiką šlapinimosi sistemą, apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių bei lėtinių ligų. Spanguolės turi daug vitamino C, jose taip pat yra vitaminų B1, B2, E, P, mineralų (magnio, fosforo, kalcio, kalio, jodo, geležies, vario, mangano). Iš viso nustatyti 25 cheminiai elementai, įeinantys į spanguolių sudėtį.