Pirmiausia, sako specialistė, reikėtų pradėti nuo tinkamos veislės pasirinkimo. Jei auginsite agurkus šiltnamyje, rinkitės šiltnamių auginimui skirtas veisles, jei lauke – laukui skirtus agurkus. Dažnai manoma, kad visi agurkai – vienodi, tačiau specialistė sako, kad skiriasi ne tik vaisiaus dydis, tačiau ir spalva ar skoninės savybės.
„Siūlyčiau rinktis hibridines veisles, kurios dera tolygiau, vaisiai vienodesni ir atsparumas ligoms yra didesnis, nes Lietuvoje labai svarbu yra turėti agurkus atsparius miltligei. Renkantis veislę svarbu yra skoninės savybės – gali būti ilgavaisiai, salotinio tipo, įprastai auginami šiltnamiuose ankstyvam derliui, trumpavaisiai, taip pat skiriasi agurkų spalva“, – sako L. Kunigiškytė.
Kada sodinti agurkus?
Pasak specialistės, geri daigai – 50 proc. sėkmės. Agurkų sėklas sėti ji rekomenduoja jau balandžio mėnesį, o jei toliau planuojate juos auginti šiltnamyje, ten juos persodinti reikėtų gegužės pradžioje. Vis dėlto jei auginsite agurkus kieme, ekspertė siūlo neskubėti.
„Agurkų sėjos lauke nereikėtų skubinti, nes agurkai visiškai neatsparūs šalnoms ir per anksti agurkus pasėjus į dirvą galime susidurti su šalnų pavojumi, kurios gali sunaikinti agurkus. Kita problema pasėjus agurkus per anksti į šaltą, drėgną dirvą yra ta, kad sėklos tiesiog nesudygsta“, – paaiškino L. Kunigiškytė.
Svarbu, pasak jos, nepersodinti į dirvą jau derančių augalų ir nepasodinti agurkų per tankiai. Ji taip pat priminė, kad sėklas galima sėti ir tiesiai į dirvą, tačiau sėjant daigus ne tik sutaupoma sėklų, tačiau ir galima tikėtis didesnio derliaus.
Agurkams taip pat reikalinga priežiūra
Dažnai agurkus laikome nelepiais augalais, tačiau L. Kunigiškytė sako, kad jiems, kaip ir visiems kitiems, reikalinga priežiūra.
„Persodinus augalą būtina ir toliau jį prižiūrėti, genėti, šalinti lapus, formuoti augalą. Taip pat nepamirškite, kad agurkų šaknys yra dirvožemio viršutiniame sluoksnyje, todėl purenimo darbus reikėtų atlikti labai atsargiai, kad nepažeistume augalo šaknų ir per neteisingą priežiūrą neprarastume didžiosios dalies derliaus“, – sako specialistė.
Taip pat ji pataria žmonėms, turintiems galimybę, auginti agurkus skirtingame šiltnamyje. „Dažniausiai auginame pomidorus kartu su agurkais, tačiau šių dvejų kultūrų temperatūrinis bei laistymo rėžimas yra skirtingas“, – patarė specialistė.
Kai jau galite džiaugtis agurkų derliumi, nepamirškite jų nuskinti ir neleiskite vaisiams peraugti. L. Kunigiškytė sako, kad net ir peraugusius ir valgiui nebetinkamus agurkus reikėtų iš kart nuskinti. Toliau brandinantys sėklas agurkai alina augalą.
Kodėl agurkai tampa kartūs?
Agurkai taip pat gali pasiduoti ligoms, tačiau su jomis specialistė pataria kovoti prevenciškai. „Galima naudoti apsaugos priemones, purkšti agurkus nuo ligų, bet auginant mėgėjams, nedideliuose plotuose, nerekomenduojame to daryti ir siūlome agurkus auginti ekologiškai ir derliaus paprastai užtenka nekovojant su ligomis“, – sako ji.
Vis dėlto vienas iš prevencinių būdų, sako specialistė, yra tinkamas laistymas. Laistyti agurkus reikėtų pirmoje dienos pusėje, o kiek vandens agurkams reikia, parodo pats augalas.
„Nepatyrę daržininkai galėtų turėti didesnį derlių teisingai laistydami agurkus. Tai išduoda pats augalas. Jei augalas pasidaro šiurkštus, reiškia, kad jam trūksta drėgmės“, – sako specialistė. Būtent dėl vandens stygiaus agurkai ir apkarsta, tačiau, pasak L. Kunigiškytės, su tuo susiduriama vis rečiau.
Naujos veislės nebeturi karčiojo geno, o ypač tos, kurios skirtos šiltnamio auginimui. „Galime rasti tarp lauko veislių vieną kitą, kuri gali pasidaryti karti. Paprastai tai lemia vandens stygius. Agurkai ta kultūra, kuri labai imli vandeniui. Jiems reikalingas pakankamas vandens kiekis, kuris lemia vaisiaus kokybę“, – sako specialistė pridurdama, kad persistengti irgi nereikėtų – perlaistyti galima net ir agurkus.
