Ką reikėtų žinoti apie vapsvas ir kaip galima nuo jų apsisaugoti, norint, kad šios neįgeltų, kalbamės su Gamtos tyrimų centro mokslininku doc. dr. Eduardu Budriu.
Ekspertas tikina, kad pastebėti vapsvų ir kitų vabzdžių aktyvumą pastarosiomis savaitėmis iš tiesų buvo galima kiekvienam, kadangi būtent dabar, kai yra vasaros pabaiga ir užklupo saulėtos dienos, širšių bei vapsvų būna daugiausia.
„Širšių lizdai vasaros pabaigoje būna didžiausių, taigi jų taip pat yra daugiausia, o jeigu pasitaiko dar ir saulėtos dienos, jų tikrai aktyvumas pastebimai padidėja. Tokiomis dienomis apskritai aktyvesni būna visi vabzdžiai ir šaltakraujai organizmai“, – paaiškina.
Neretai žmonės su vapsvomis susiduria savo namų teritorijoje, pastebi jas įsikūrus ventiliacijos angose, inkiluose, palėpėse ir t. t. Doc. dr. E. Budrys pabrėžia, kad dažnai vapsvos, kaip ir paukščiai, nerasdami, kur įsikurti miške, gamtoje, ieško sau saugios vietos inkiluose, prisitaiko prie žmogaus aplinkos.
Vapsvos, ar jos pavojingos?
Anot pašnekovo, vapsvos – plati kategorija, kurių yra keli šimtai skirtingų rūšių. Dauguma jų yra naudingos, nes medžioja vazbdžius, kurių ekosistemoje yra daugiau nei reikia:
„Žmonėms nepatinkančias vapsvas, kurios gyvena bendruomenėmis, verčiau vadinkime širšėmis. Natūraliai Lietuvos gamtoje jų gyvena apie 13 rūšių. Keturios jų elgiasi kaip gegutės, kuomet užpuola kitų širšių lizdus, palieka savo kiaušinius, užmuša motinėlę ir vėliau pačios įsikuria. Iš likusių 9 rūšių 3 gyvena po žeme, o 6 – virš žemės.“
Po žeme gyvenančios širšės dažniausiai įsikuria pelių urvuose, kur daro lizdus, todėl neretai jas žmonės pastebi lendančias iš žemės.
Ekspertas sako, kad vienintelis pavojus – jų nepastebėti kasant ar ariant žemę. Tuomet, užkliudžius jų lizdą, jos gali pradėti gintis ir sugelti šalia esantį žmogų.
„Kita dalis širšių neretai įsikuria inkiluose, palėpėse, kur galime rasti popierinius kapšus. Būna ir taip, kad gyvenančios po žeme įsikuria ir pamatuose.
Yra tekę matyti širšių lizdą po liepos šaknimis, esančios arti autobusų stotelės Vilniuje. Kadangi ten gyvenančios jau pratusios prie žmonių, nei jos lenda prie kažko, nei kiti į jas dėmesio kreipia“, – priduria nusišypsodamas.
Pasiteiravus, ar gali širšė arba vapsva iš niekur nieko įgelti žmogui, dr. doc. E. Budrys tikina, kad tokių atvejų dažniausiai niekuomet nepasitaiko, nes nuodus gaminančiam jų organizmui toks švaistymas yra gana brangus dalykas.
Anot gamtininko, nuodus vapsvos naudoja tik tada, kai joms tenka apsaugoti gyvybę, šeimą ir vaikus ar suparalyžiuoti auką. Žmogui vapsva gelia tuomet, kai šis netyčia arba tyčia pajudina jų lizdą, pagauna ar ją prispaudžia, tokiais atvejais vazbdžiai tampa agresyvūs ir pavojingi:
„Neretai pritrenkus ir vapsvai likus pusgyvei ji gali nukristi ant lovos ar į kišę ir mes paskui nepastebėsime, kaip ją priliesime ir ji mums įgels. Bendrai tariant savaime vapsvos nėra agresyvios, kol mes jų nepaliečiame taip, kaip jos nenorėtų.“
Be to, pašnekovas priduria, kad pavienės vapsvų rūšys netgi paimtos į delną negelia, nes jų deguonis yra pritaikytas vambzdžiams ir grobiui paralyžiuoti. „Jos kaip sau gyvena, taip ir gyvena toliau“, – priduria.
Kaip atbaidyti vapsvas ir nuo jų apsisaugoti?
Ekspertas teigia, kad visuomet yra svarbu prisiminti, kokią funkciją gamtoje atlieka vapsvos ir širšės, o tik tuomet svarstyti, ar reikėtų išnaikinti jų lizdus, ar ne. Išimtini atvejai, kuomet šios ima kelti žalą derliui ar įprastam gyvenimui.
„Daugumoje gyvenviečių yra paplitusios popiervapsvės, kurios savo koriukus daro atvirus, be apvalkalo. Amerikoje yra joms specialiai gaminami inkiliukai, kurie panašūs į paukščių. Ten vapsvos yra suprantamos kaip labai naudingos soduose, nes geba iš susuktų lapų ištraukti visus kenkėjus, vikšrus geriau nei paukščiai, tad dėl šito jos yra mylimos ir gerbiamos.
Pas mus to nėra, tačiau reikia prisiminti, kad visi organizmai turi savo funkciją. Vapsvas reikėtų atbaidyti tada, kai šios ima kenkti: ar tai sode ima graužti alyvinius obuolius ir naikinti derliū, ar tai tiesiogiai įsikūrusios namuose kelia grėsmę“, – paaiškina.
Norint išnaikinti širšių ir vapsvų lizdus, kad kitąmet jos nebesugrįžtų į tą pačią vietą, šiuo darbu reikėtų užsiimti dar rudenį, kai daugelis jų bus išmirusios. Anot pašnekovo, širšių lizdai yra vienmečiai, todėl pavasarį motinėlės ieškosi naujų vietų, kur juos būtų galima kurti:
„Nuo pavasario iki rudens širšės užaugina naujas motinėles, kurios lieka žiemoti. Rudenį dauguma širšių, maždaug apie spalio vidurį, jau būna išmirusios, tad galima tą vietą, kurioje jos buvo įsikūrusios aptverti, sutvarkyti, kad pavasarį atskridusi motinėle nerastų, kur įsikurti.
Žinoma, būna atvejų, kad širšių lizdus reikia naikinti vaikų darželiuose, kur ir vaikai nelabai supranta, ir jos būna pavojingos, tačiau tokiu atveju tenka kviesti specialias tarnybas.
Nežinau, ar patiems verta bandyti išnaikinti jų lizdą, nebent turite bitininko kostiumą su tinkleliu, tačiau vapsvos vis tiek gali pulti, sugelti, todėl reikia tinkamai saugotis ir vertinti situaciją.“
Kad širšė netaptų skaudžių pasėkmių priežastimi, doc. dr. E. Budrys primena vieną svarbiausią patarimą, kurio laikytis turėtų kiekvienas. Anot jo, vaspvas ir širšes vilioja rūgimo, saldūds, gėlių kvapai, todėl nenuostabu, kad dažniausiai jos pastebimos skrajojančios aplink girą, alų, saldžius gaiviuosius gėrimus.
„Taip galima ir nepastebėti, kaip geriant kažkurį gėrimą iš skardinės, ji įkris į ją ir nebegalės išskristi. O tuomet mums geriant gėrimą ji pateks į burną ir įgels. Tai, – vienas pavojingiausių dalykų, nes širšei įgėlus į burnos ertmę ji gali taip ištinti, kad uždusime, teks kviesti greitąją, dėti vamzdelį. Tai yra pavojinga net ir tiems, kurie nėra alergiški. Universalus patarimas, norint išvengti tokios bėdos – perpilti gėrimą į permatomą stiklinę, kad matytume ką geriame“, – įspėja.
Primename, kad anksčiau portale rašėme apie kitus natūralius būdus, kurie gali padėti atsikratyti širšių.
5 natūralūs būdai atsikratyti vapsvų ir širšių
Šie penki natūralūs būdai padės atsikratyti vapsvų ir širšių.
Pašalinkite jų maisto šaltinius
Prieš ką nors darydami, išsiaiškinkite, kodėl jie lankosi jūsų namuose. Ar yra kokių nors maisto šaltinių, kurie juos traukia? Nustatę, kas tai yra, atsikratykite jų ir išvalykite vietovę. Tai padės atsikratyti įkyrių vabzdžių.
Jie mėgsta saldžius dalykus, pavyzdžiui, limonadą, todėl atsikratykite visko, kas gali juos pritraukti. Jie taip pat mėgsta baltymus, todėl atsikratykite bet kokio lauke esančio naminių gyvūnėlių maisto.
Nepalikite atvirų šiukšlių dėžių
Kitas būdas atsikratyti vapsvų ir širšių – užsandarinti šiukšlių dėžes. Vabzdžius vilioja maisto kvapas, todėl jei užsandarinsite šiukšliadėžes, jie rečiau lankysis prie jūsų namų.
Ne tik šiukšlių, bet ir komposto dėžės taip pat gali pritraukti vapsvas ir širšuolus, tad geriau jas taip pat laikyti sandarias.
Pasodinkite mėtų
Mėtos – puikus būdas atbaidyti vapsvas ir širšes. Pasodinkite jas sode arba vazonuose aplink namus. Vabzdžiai nemėgsta jų stipraus kvapo. Mėtos sode taip pat padės atbaidyti ir kitus kenkėjus.
Naudokite pipirmėčių aliejų
Vapsvos ir širšės nekenčia pipirmėčių aliejaus kvapo. Todėl pipirmėčių aliejuje pamirkykite vatos gumulėlius ir išdėliokite juos netoli tų vietų, kuriose matėte vabzdžius.
Taip pat galite įlašinti kelis lašus pipirmėčių aliejaus į purkštuvą su vandeniu ir tas vietas apipurkšti. Cinamonas ir gvazdikėliai taip pat veiksmingai atbaido ir vapsvas, ir širšes.
Naudokite spąstus
Prekyboje yra įvairių rūšių spąstų, kuriuos galite naudoti vapsvoms ir širšėms. Taip pat galite pasigaminti spąstus namuose, naudodami įvairius daiktus, pavyzdžiui, gaivinamųjų gėrimų butelius, stiklainius ir kt.
Nupjovę viršutinę plastikinio butelio dalį turėsite piltuvą, kurį apvertę kakliuku žemyn ir įstatę į apatinę dalį gausite puikią kenkėjų gaudyklę.
Tereikia įpilti į ją saldaus skysčio, pavyzdžiui, medumi ar cukrumi pasaldinto vandens tiek, kad nesiektų kakliuko ir pastatyti netoli vietos, kur paprastai aptinkate vapsvų ir širšių. Kenkėjus pritrauks saldus kvapas.
