Remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ), teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šiame įstatyme numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Vienas iš tokių numatytų pagrindų yra paaiškėjusios aplinkybės, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Ši galutinė ir neskundžiama š.m. lapkričio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir pateikė nesąžiningų veiksmų išaiškinimą.
„Iki šiol pirmosios instancijos teismai skirtingai aiškino kai kurias esmines FABĮ nuostatas, kai pavyzdžiui fizinio asmens sąžiningumą, jo įtaką asmens nemokumui, asmens pareigas atkuriant savo mokumą, o šio aiškinimo pagrindu dažnai būdavo atsisakoma fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą, nors formaliai šis asmuo atitikdavo įstatymo nustatytus kriterijus. Dėl tos priežasties LAT suformulavo gaires bei kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismai vertindami fizinio asmens sąžiningumą“ – sako advokatų kontoros TRINITI asocijuota partnerė, advokatė Justina Stucka.
„Kadangi FABĮ neįvardina, kokie kitokie veiksmai, be aiškiai numatytų CK, yra laikytini nesąžiningais, teismai tokiais veiksmais neretai laikydavo asmens prisiimtus per didelius skolinius įsipareigojimus, nepasiteisinusią verslo riziką, per mažas asmens gaunamas pajamas, kurių nepakanka atsiskaityti su kreditoriais ir kitus panašius veiksmus“ – apibendrina teismų praktiką J. Stucka.
LAT nurodė, kad fizinio asmens sąžiningumas turėtų būti vertinamas tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju požiūriu. T. y. teismai turi pareigą nustatyti, ar skolininkas, kuris kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė teismui visą informaciją, bei tai, ar fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo sąžiningo elgesio. Pasak teismo, taip pat nepakanka tik nustatyti, kad fizinis asmuo yra nesąžiningas, tačiau būtina išsiaiškinti ir visas nemokumo atsiradimo priežastis. Dėl tos priežasties teismai neturėtų pripažinti nesąžiningu pasyvaus asmens elgesio, kuomet fizinis asmuo nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti. Nesąžiningumu gali būti laikomas nebent asmens tiesioginis siekimas pabloginti savo finansinę padėtį.
„Tai reiškia, jog LAT padarė svarbią tokio pobūdžio bylose išvadą, paaiškindamas, kad FABĮ nėra nustatyta, jog dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Taigi neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama kitų jo nesąžiningų veiksmų. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.)“ – komentuoja teismo nutarties esmę advokatė.
Teismo išaiškinimas svarbus ir dėl to, kad buvo aiškiai pasisakyta, kaip fizinio asmens bankroto bylose sąžiningumo kontekste turėtų būti vertinamas fizinio asmens nedarbas. „Pasak teismo, vien tai, jog fizinis asmuo nepradėjo dirbti tokiu būdu siekdamas sumažinti savo nemokumą, negali būti pripažįstama kaip fizinio asmens nesąžiningumas – tai vertinant būtina atsižvelgti ir į asmens galimybes tenkinti darbo rinkos poreikius: jo išsilavinimą, darbo patirtį, šeimyninę padėtį, tarkime auginamus mažamečius vaikus, būtinybę prižiūrėti neįgalų šeimos narį ir pan., ir išsiaiškinti, ar fizinis asmuo nedirba dėl objektyvių priežasčių, ar visgi sąmoningai siekia nedirbti ir taip didinti savo nemokumą.“ – paaiškina praktinius aspektus TRINITI teisininkė.
Pasak LAT, būtina įvertinti ir tai, kokį darbo užmokestį fizinis asmuo galėtų gauti susiradęs darbą, bei kokią įtaką tokios gaunamos pajamos padarytų fizinio asmens mokumui ir galimybėms atsiskaityti su kreditoriais. „Kitaip tariant, jei asmeniui nepavyko rasti gerai apmokamo darbo, už kurį gaunamas atlygis ilgainiui leistų sumokėti skolą ir nuo jos skaičiuojamas palūkanas, tačiau jis turėjo realias galimybes įsidarbinti mažai apmokamose pareigose ir to nepadarė, tokios elgsenos negalima laikyti nesąžininga ir dėl to atsisakyti kelti bankroto bylą“ – aiškina advokatė.
Be to, LAT nurodė, kad tokie faktoriai kaip menkavertiški sandoriai ar fizinio asmens elgesys, kurie neturi esminės įtakos fizinio asmens mokumui, negali užkirsti kelio fiziniam asmeniui bankrutuoti. Pasak J. Stuckos, tai reiškia, kad nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui, o teismas turėtų nustatyti, jog asmuo tapo nemokus būtent dėl savo nesąžiningų veiksmų – tik tokiu atveju galima atsisakyti kelti bankroto bylą skolininkui grindžiant jį nesąžiningumu.
„Ši LAT nutartis turėtų paskatinti teismus išsamiau nei iki šiol vertinti fizinio asmens sąžiningumą bankroto bylose, nustatant nemokumo priežastis ir vertinant, kaip besikreipiančio į teismą asmens elgesys įtakojo jo nemokumą, o atsisakyti jam iškelti bankroto bylą tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad asmens nemokumas atsirado dėl jo nesąžiningų veiksmų ir asmuo sąmoningai prisideda prie šio nemokumo didėjimo“ – apibendrina advokatų kontoros TRINITI advokatė. Pasak jos, šis sprendimas taip pat atveria naujas galimybes asmenims, kurių vienintele bankroto bylos neiškėlimo priežastimi buvo nesąžiningumas, bandyti iš naujo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
Remiantis Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis šiandien yra iškelta 411 fizinių asmenų bankroto bylų, iš kurių daugiau nei 70 proc. per šiuos nepilnus metus.
