Pentagonas tvirtina, kad Maskvos vykdoma bombardavimo kampanija, padedanti Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, nepakeis JAV vadovaujamos koalicijos karinės misijos pobūdžio.
Vis dėlto vienas faktas liekas nepaneigiamas: Rusijos dalyvavimas privertė JAV kariškius prisitaikyti prie naujos kovos veiksmų teatro aplinkos, kuri staiga tapo kur kas sudėtingesnė.
Patrickas Skinneris, žvalgybos konsultacinės bendrovės „The Soufan Group“ specialiųjų projektų direktorius, sako, kad tai yra žaidimo taisykles keičiantis veiksnys.
„Sutelkiamas dėmesys į įvairius dalykus, o žmonės renkasi puses taip, kaip jiems niekada neteko daryti anksčiau“, – aiškino jis.
JAV prezidentas Barackas Obama iki šiol laikėsi atsargios pozicijos Sirijos atžvilgiu, bombarduodamas IS džihadistus ir ragindamas atsistatydinti B.al Assadą, bet neprisiimdamas jokio oficialaus vaidmens tą šalį jau puspenktų metų krečiančiame pilietiniame kare.
„Mūsų pastangos buvo „daryti tik tiek, kad nepralaimėtume“, – sakė P.Skinneris. – (Rusija) išbudins mus iš to metus trukusio snaudulio, kai galvojome, kad didžiausia problema yra ISIS („Islamo valstybė“), nors niekas kitas taip negalvoja.“
Maskva teigia, kad jos kampanija nukreipta prieš IS, bet Vašingtonas ir jo sąjungininkai kaltina Rusiją atakuojant Vakarų šalių remiamus nuosaikiuosius sukilėlius ir siekiant sustiprinti B.al Assadą, kuris yra senas Rusijos sąjungininkas.
„Tai pilietinis karas – už Assadą arba prieš Assadą; ten nėra daug vietos susitelkti į pastangas prieš ISIS“, – pridūrė P.Skinneris.
B.Obama labai vengia įklimpti dar viename konflikte Artimuosiuose Rytuose po intervencijos Irake, kur JAV vadovaujama koalicija 2003 metais nuvertė diktatorių Saddamą Husseiną, bet vėliau bejėgiškai stebėjo, kaip tą šalį apima tarpkonfesinio smurto banga.
Tačiau dabar Amerikoje garsėja raginimai, kad Vašingtonas turėtų imtis ryžtingesnių veiksmų, kai Sirijos karo aukų skaičius pasiekė 250 tūkst., o kelius užtvindė milijonai pabėgėlių.
CŽV remiami sukilėliai
Respublikonas senatorius Johnas McCainas, seniai kritikuojantis B.Obamos poziciją Sirijos atžvilgiu, šią savaitę paragino Ameriką labiau angažuotis, įkurti saugias zonas civiliams sirams ir nuosaikiesiems B.al Assado oponentams. Jis pridūrė, kad Vašingtonui gali netgi tekti pasiųsti savo karius.
„Tuos anklavus turės apsaugoti didesnės Amerikos ir koalicijos oro pajėgos, taip pat, tikėtina, užsieniečiai kariai ant žemės, – J.McCainas rašė šią savaitę paskelbtame savo straipsnyje. – Neturėtume atmesti galimybės, kad JAV pajėgos galėtų atlikti ribotą vaidmenį tame antžeminiame kontingente.“
JAV prezidente siekianti tapti Hillary Clinton taip pat ragino nustatyti neskraidymo zoną per pirmuosius demokratų kampanijos debatus šią savaitę.
Vašingtono nenorą veltis į Sirijos konfliktą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad nėra jokios įtikinamos alternatyvos B.al Assadui arba „Islamo valstybei“, kurią būtų galima palaikyti, sako Oklahomos universiteto Artimųjų Rytų studijų centro direktorius Joshua Landisas.
„Blogiausia, kad Amerika neturi partnerio“, – pabrėžė jis.
Taigi B.Obamos administracija kol kas nepasiuntė jokių ženklų, kad jos politika gali būti oficialiai keičiama, o gynybos sekretorius Ashtonas Carteris trečiadienį pakartojo, kad turi būti išlaikytas tas pats kursas.
„Toliau vykdysime kampaniją prieš ISIL su tokiu pačiu ryžtu ir toje pačioje kovos veiksmų erdvėje, kurioje veikėme pradėję ją Sirijoje“, – aiškino Pentagono vadovas.
Tačiau operatyvinė padėtis konflikto zonoje atrodo vis keblesnė.
B.Obama tvirtino neleisiantis, kad konfliktas Sirijoje taptų „netiesioginiu karu“ su Rusija, bet kai kurie apžvalgininkai kelia mintį, kad galbūt jau per vėlu.
Tokia padėtis susiklostė dėl antrosios, neoficialios, B.Obamos strategijos Sirijoje krypties: nuosaikiųjų sirų sukilėlių pajėgų apginklavimo ir mokymo kautis su režimo pajėgomis.
Pasak P.Skinnerio, JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV), vykdydama Amerikos „geriausiai žinomą slaptų veiksmų programą“, apginkluoja ir apmoko tūkstančius prieš B.al Assadą kovojančių sukilėlių.
Sukilėliai naudojo valdomų prieštankinių raketų sistemas TOW, kurias JAV gamina nuo 8-o dešimtmečio, kurios pasirodė esančios labai veiksmingos prieš B.al Assado režimo pajėgų naudojamus rusiškus tankus.
Sukilėliai, gaunantys tų ginklų iš CŽV ir Saudo Arabijos, gyrė TOW kaip iš esmės jėgų pusiausvyrą keičiantį veiksnį, panašų į nešiojamuosius priešlėktuvinių raketų kompleksus „Stinger“, kuriuos Afganistano mudžahidai naudojo prieš įsiveržusias Sovietų Sąjungos pajėgas praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje.
„Karas svetimomis rankomis“
Jungtinės Valstijos oficialiai nepripažįsta padedančios tiems sukilėliams, o dabar tampa neaišku, ar kokia nors karinė pagalba bus jiems teikiama, kai į konfliktą įsitraukė Rusija.
Tačiau pareiškimai, kad JAV gamybos raketos naikina Rusijos gamybos tankus apžvalgininkus paskatino prabilti, kad Amerika galbūt nenoromis įsitraukė į netiesioginį karą su Rusija.
„Tai atsitiktinis karas svetimomis rankomis“, – Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto analitikas Jeffas White'as sakė dienraščiui „The Washington Post“.
„Pasirodo, kad sukilėliai savo arsenale turi daug TOW. Tuo tarpu režimas, atrodo, atakuoja juos su Rusijos pagalba“, – pridūrė jis.
Be slaptų operacijų, Pentagonas atvirai aprūpina amunicija prieš IS kovojančius sirus sukilėlius netoli džihadistų tvirtovės ar Rakos. Dėl to kyla pavojus, kad Rusijos lėktuvai gali pradėti bombarduoti JAV remiamus sukilėlius, nors pareigūnai tikino, kad ta teritorija kol kas nesulaukė didesnio Maskvos dėmesio.
Vis dėlto opiausia problema – kad koalicijos ir Rusijos oro pajėgos dabar veikia toje pačioje erdvėje, o jų uždaviniai nebūtinai sutampa.
Bent vieną kartą koalicijos pilotai turėjo sustabdyti bombardavimo misiją dėl Rusijos aviacijos veiksmų. Be to, praeitą savaitę Maskva paleido į Siriją sparnuotųjų raketų spiečių iš savo laivų Kaspijos jūroje.
