Seksologijos literatūroje lytiniai santykiai yra vadinami promiskuitetu. Jis apibūdinamas kaip netvarkingi, atsitiktiniai nesantuokiniai lytiniai santykiai su daugeliu ir dažnai keičiamų partnerių.
Mokslas neturi duomenų, kurie patvirtintų, jog promiskuitetas kažkada buvo vienintelė ar svarbiausioji lytinio gyvenimo reguliavimo forma.
Tačiau kai kurie XIX a. etnologai, remdamiesi tokiais netiesioginiais įrodymais, kaip giminystės ryšių primityviose gentyse analize, promiskuitetiniais lytiniais santykiais per derlingumo šventes ar grupinės santuokos papročiais, padarė išvadą, kad proimiskuitetas buvo vyraujanti pirmykštės žmonių bendruomenės lytinių santykių forma, kurią vėliau keitė grupinė, porinė ir galiausiai monogaminė santuoka.
Ši hipotezė apie promiskuiteto kilmę priešistoriniais laikais atsirado polemizuojant su bažnyčios keliamomis hipotezėmis bei jos skleidžiamomis teorijomis, esą monogaminė santuoka yra ir buvo vienintelė natūrali, nuo Adomo ir Ievos Dievo nustatyta santuokos forma.
Tuo tarpu kai kurie šių dienų etnologai promiskuiteto liekanomis laiko įvairiose tautelėse vis dar egzistuojančias derlingumo šventes, per kurias vyksta įvairaus pobūdžio orgijos taip pat nevaržomas seksualinis elgesys per kai kurių genčių jaunuolių iniciacijos šventes.
Per šias šventes lytiškai gali santykiauti net artimi giminaičiai (pvz. žentas su uošve ar marti su šešuru ir t.t.), kai normaliomis sąlygomis papročiai tai griežtai draudžia. Tokios šventės, kai leidžiami promiskuitetiniai santykiai vykdavo daugelyje pasaulio genčių ir tautų, jų liekanos įvairių papročių pavidalu aptinkamos ir šiandien.
Tiek etnologai, tiek seksologai sutinka, kad proimiskuiteto apraiškų pasitaiko ir šiuolaikinėse visuomenėse, ypač tarp jaunesnio amžiaus nevedusių žmonių. Lytiniai santykiai su atsitiktiniais partneriais neretai susiję su alkoholizmu.
Asocialiose draugijose, kur laikomasi tam tikro seksualinių santykių stiliaus, pradedama mėgdžioti vienas kitą, užsiiminėti primityviu seksu „su bet kuo ir bet kur“.
Tyrimais nustatyta, kad taisa atvejais, kai paauglystėje jaunuoliai ar merginos linkę santykiauti be atrankos, tas įprotis išlieka ir vėliau, net ir sukūrus šeimą.
Į promiskuitetą gali pastūmėti ir patologiškai didelis lytinis potraukis. Seksualinis neišrankumas atsiranda ir pažeidus gilumines smegenų struktūras, sergant maniakine depresine psichoze, kai kuriomis šizofrenijos formomis, debilizmu.
