„Sodra“ diegia elektroninę dokumentų tvarkymo sistemą, tačiau nesugeba suskaičiuoti, kiek naujoji tvarka leis sutaupyti lėšų, sumažinti darbuotojų. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ pasižadėjo galutinai įdiegti elektroninių nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemą (EPTS). Naujoji tvarka pažangi, reikalinga, tačiau jos diegėjai negali pasakyti, ar sistema nors truputį praretins tūkstantines „Sodros“ darbuotojų gretas.
Reforma svetimomis rankomis
Daugelis asmens sveikatos priežiūros įstaigų visoje šalyje nelaukia paskutinės dienos ir jau diegia naują sistemą. Ji, žinoma, pažangesnė už senąją, dar galiojančią iki kovo pabaigos. Tikimasi, kad mažiau sunaudosime brangstančio popieriaus, specialistai sutaupys laiko. Dabar tvarkydami popierius gaišta kvalifi kuoti darbuotojai, kurie iš tikrųjų tokių dokumentų – nei popierinių, nei elektroninių – pildyti neturėtų.
VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius sako tiesiai šviesiai: „Šia kryptimi, žinoma, reikėjo eiti, mažinti gydytojus varginantį popierizmą. Tačiau apie ekonominę naudą dar ankstoka kalbėti – ją galėsime vertinti po pusmečio.“
Kodėl poliklinikos vadovas abejoja? Ogi todėl, kad Vyriausybė ne pirmą kartą reformas atlieka svetimomis rankomis ir svetimais pinigais. Direktorius palaiko naujoves, todėl Kauno Šilainių poliklinikai prisitaikyti prie EPTS nebus sunku. Tačiau „Sodra“ kol kas žada – tik žada – kompensuoti po 100 litų už kiekvieną įsigytą saugaus elektroninio parašo formavimo įrangą. O išlaidų yra daugiau. Poliklinikoms teks kelerius metus, gal net ilgiau, mokėti vadinamąjį elektroninio parašo palaikymo mokestį, reikėjo papildomai mokyti visus gydytojus naudotis nauja sistema.
Tūkstantines gretas teks praretinti
Ne tik Šilainių poliklinikos vadovas, bet ir jo kolegos Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje kalba, kad naujos sistemos diegimo išlaidomis medicinos įstaigos neturėtų domėtis. Ir apskritai medikai turėtų gydyti žmones, o ne talkininkauti „Sodrai“. Jeigu jau tai atlieka, „Sodra“ už šias paslaugas turėtų medicinos įstaigoms atsilyginti.
Be to, sumanius atlikti kokią nors reformą, reikėtų numatyti ne tik moralinę, bet ir materialinę naudą. Kiek sunaudosime lėšų, per kiek laiko ši sistema atsipirks, kiek sumažės nenormaliai išaugusi „Sodros“ darbuotojų minia? Deja, „Sodros“ vadovai į šiuos „Valstiečio laikraščio“ klausimus nesugebėjo atsakyti. Matyt, jiems reikia daugiau laiko suprasti, kad tūkstantines savo gretas teks retinti. Gal todėl ir nesugeba atsakyti, nes sistema griozdiška. „Sodros“ Komunikacijos skyrius parengtus atsakymus privalo derinti su ne vienu gremėzdiškos sistemos nariu. Patys valdininkai su žurnalistais vengia susitikti.
Techniniai pranašumai akivaizdūs
Tikimasi, kad įdiegus EPTS gydytojas, išduodamas elektroninį pažymėjimą, sugaiš kur kas mažiau laiko, nes nebereikės ranka pildyti blanko, o tik į sistemą įvesti kai kuriuos duomenis apie asmeniui nustatytą laikinąjį nedarbingumą ar nėštumo ir gimdymo atostogas. Sumažės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms nebūdingų išlaidų (transporto, persiuntimo), patiriamų nuolat „Sodros“ teritoriniams skyriams teikiant pranešimus apie apdraustiesiems išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Šią informaciją „Sodros“ teritoriniai skyriai iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gaus iš karto.
Be to, naujoji sistema leis apsaugoti patį apdraustąjį – duomenys apie jo sveikatą nebus prieinami darbdaviui, t. y. nebus pateikiami nei elektroniniu būdu, nei kitaip. Naudojantis EPTS, draudėjai informaciją apie savo darbuotojo nedarbingumo laikotarpį gaus internetu per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą. Teikiant informaciją apie apmokėtas nedarbingumo dienas ir nedarbo laikotarpius, draudėjams nebereikės pildyti nedarbingumo pažymėjimų antrosios pusės ir jų pristatyti „Sodrai“ – visi duomenys perduodami elektroniniu būdu.
Sumažės galimybių piktnaudžiauti
Beje, elektroninis pažymėjimas išduodamas vienam laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, jis gydytojo elektroniniu parašu tvirtinamas tik kartą. Pavyzdžiui, nesunkiai susirgusiems žmonėms nereikės grįžti pas gydytoją užbaigti pažymėjimo. Dabar pacientai pas gydytoją turi apsilankyti mažiausiai du kartus, o išduodant elektroninius pažymėjimus antrasis apsilankymas jau nebus privalomas, nes nedarbingumo laikotarpis savaime pasibaigs ir pasveikęs žmogus iš karto galės eiti į darbą. Kaip jau minėjome, darbdaviai informaciją gaus internetu per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą. Be to, darbuotojui neatvykus į darbą galės pasitikrinti, ar jam išrašytas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas.
Dar viliamasi, kad, įdiegus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, pacientai bus drausmingesni. Pavyzdžiui, iki šiol „pamiršusio“ nurodytu laiku apsilankyti paciento pasigailėję gydytojai ant popierinio pažymėjimo galėdavo įrašyti ankstesnę datą, o elektroninis, nurodytą dieną nepratęstas, savaime nutrūks. Išdavus kitą laikino nedarbingumo pažymėjimą, nedarbingumo dienos vėl būtų skaičiuojamos nuo pradžios. Šiuo požiūriu šiek tiek nukentės darbdaviai, nes jie moka už pirmas dvi ligos dienas, o už kitas penkias dienas „Sodra“ moka tik 40 proc. atlyginimo dydžio kompensaciją.
Albinas Čaplikas