Pirmadienį atsistatydinus Čarlzui Teilorui (Charles Taylor), naujuoju pilietinio karo apimtos Liberijos prezidentu prisaikdintas jo pavaduotojas Mozė Bla (Moses Blah).
Nusileisdamas JAV spaudimui, Č. Teiloras atsistatydino iš prezidento pareigų, tikėdamasis taip padaryti galą 14 metų beveik be pertraukos vykstančiam pilietiniam karui. Mažiausiai 2 tūkst. žmonių žuvo ir šimtai tūkstančių tapo pabėgėliais nuo birželio pradžios, kai prieš jį kovojantys maištininkai pradėjo Liberijos sostinės Monrovijos puolimą,
Manoma, kad Č. Teiloras dabar emigruos į Nigeriją, kuri yra pasisiūliusi suteikti jam prieglobstį. Kada jis išvyks iš Liberijos, pirmadienio popietę dar nebuvo žinoma.
Atsistatydinimo ceremonijoje dalyvavo kelių Afrikos valstybių lyderiai."Šiandien mes žengiame žingsnį į priekį, kuris palengvins Liberijos gyventojų dalią, - perduodamas valdžios įgaliojimus pareiškė Č. Teiloras. - Tebūna tai karo pabaiga".
Jis taip pat paragino tarptautinę bendruomenę padėti Liberijai. Komentuodamas specialaus Jungtinių Tautų (JT) remiamo tribunolo pateiktus kaltinimus dėl karo nusikaltimų, Č. Teiloras pakartojo esąs nekaltas. Jis jaučiąsis kaip Jėzus, vedamas pas aukštuosius kunigus, sakė jis.
Pietų Afrikos prezidentas Tabas Mbekis (Thabo Mbeki) padėkojo Č. Teilorui (Charles Taylor), kad jis tesėjo savo žodį ir atsistatydino, bei pažadėjo į Liberiją atsiųsti Pietų Afrikos taikdarių. Ganos prezidentas Džonas Kufuras (John Kufuor) per ceremoniją kalbėjo apie "epochos saulėlydį". Anot jo, visi tikisi, kad dabar karas baigsis.
Sekmadienio vakarą kreipdamasis į tautą Č. Teiloras griežtai sukritikavo JAV, kurias jis apkaltino remiant maištininkus ir siekiant paimti į savo rankas Liberijos naudingąsias iškasenas. Savo atsistatydinimą jis pateikė kaip JAV spaudimo rezultatą. Jis aukojąs savo prezidentavimą, kad užkirstų kelią tolesniam kraujo praliejimui. "Bet aš pažadu jums, jei Dievas padės, aš sugrįšiu".
Tik dalį sostinės Monrovijos kontroliavusiam Č. Teilorui, kuriam JAV prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush) liepė atsistatydinti ir kurio už karo nusikaltimus ieško JT tribunolas, beveik nebuvo kur dėtis: jis turėjo atsistatydinti arba kovoti iki galo.
Vis labiau spaudžiamas į kampą jis žadėjo pasitraukti, kai tik į šalį atvyks Vakarų Afrikos taikdariai, užtikrinsiantys tvarką ir saugumą. Pirmieji taikdariai iš Nigerijos praėjusios savaitės viduryje atvyko į Monroviją, kur juos džiaugsmingai pasitiko šimtai tūkstančių nuo karo pavargusių žmonių.
Savaitgalį Liberijos maištininkai teigė nepripažinsiantys naujojo laikinojo prezidento M. Bla, kadangi šis tėra Č. Teiloro antrininkas.
Nuo 1989 metų, kai Č. Teiloras pradėjo karą su žiauria diktatūra, Liberijos pavadinimas tapo anarchijos ir chaoso sinonimu. Spėjama, kad per kruviną pilietinį konfliktą gyvybės neteko mažiausiai ketvirtis milijono žmonių. Vienas pilietinis karas čia baigėsi 1997 metais išrinkus jį prezidentu. Tačiau prieš ketverius metus prieš Č. Teilorą ėmė kovoti dvi maištininkų grupės, kurios pastaruoju meto kontroliavo apie 60 proc. Liberijos teritorijos ir dalį sostinės Monrovijos.
Sudėtingą situaciją papildomai komplikavo paties prezidento figūra: JAV studijavęs buvęs partizaninio pasipriešinimo vadas nėra laikomas Vašingtono draugu, o JT tribunolas neseniai pateikė jam oficialius kaltinimus dėl kaimyninėje Siera Leonėje įvykdytų karo nusikaltimų. Anot tribunolo, Č. Teiloras per Siera Leonės pilietinį karą mainais už deimantus apginklavo ypatingu žiaurumu garsėjusius sukilėlius. Liberijos lyderis, pagal tai, yra labiausiai už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir rimtus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įvykdytus Siera Leonės teritorijoje nuo 1996 metų lapkričio 30 dienos, atsakingas asmuo.
Liberijai taikomos JT sankcijos, tarp jų ginklų embargas, deimantų eksporto įšaldymas bei draudimas Č. Teilorui ir kitiems jo Vyriausybės pareigūnams keliauti ir destabilizuoti regioną.
dpa-Reuters-ELTA
