Trečiadienį dėl asmeninių priežasčių atsistatydino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorius Kazys Maksvytis, NŽT direktoriumi dirbęs nuo 2002 metų. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius patenkino K. Maksvyčio prašymą. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigas laikinai eis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys,
Kaip jau skelbta, trečiadienį Seimo narys Andrius Burba kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos bei buvusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų.
Parlamentaro įtarimą sukėlė šių institucijų veiksmai perduodant asmenims neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste ir taip atkuriant jų nuosavybės teises.
„Susidaro toks įspūdis, kad šios institucijos tyčia vykdė neteisėtus veiksmus, kurie vieniems asmenims pagerino, o kitiems pablogino materialinę padėtį“, – teigia A. Burba.
Vykdydamas parlamentinę kontrolę Seimo narys nustatė, jog 2010–ųjų vasarį Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo patvirtinta piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai, eilė. Tačiau skirstant sklypus eilės kažkodėl nebuvo laikomasi.
Šių metų gegužę Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas patvirtino piliečių, pageidaujančių gauti žemės sklypus sostinėje, eilę. Šis sąrašas turėjo būti sulygintas su 2010–aisiais sudaryta piliečių eile, iš jo turėjo būti išbraukti asmenys, kuriems praėjusiais metais jau buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant jų nuosavybei žemės sklypus.
„Keista, tačiau naujojo sąrašo pirmosiose pozicijose atsidūrė asmenys, kurie 2010 metais sudarytoje piliečių eilėje buvo gerokai žemiau arba išvis į ją nebuvo įtraukti. Kai kurių iš šioje eilėje nurodytų asmenų prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo datos yra pakeistos jas paankstinant, užvestų bylų numeriai pakeisti. Kyla pagrįstų įtarimų, jog tai buvo padaryta grubiai pažeidžiant galiojančius teisės aktus“, – sako A. Burba.
Parlamentaro teigimu, preliminariai galima spėti, jog dėl tokių Nacionalinės žemės tarnybos, K. Maksvyčio vadovavimo laikotarpiu, bei tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų nukentėjo mažiausiai keliasdešimt piliečių – tų, kurie turėjo gauti žemės sklypus pirmiausiai, tačiau buvo „aplenkti“.
„Deja, neturiu tokių pajėgumų, kad galėčiau išnagrinėti visus sąrašus bei pokyčius juose. Tačiau žinant, kad laukiantys žemės sklypų Vilniuje skaičiuojami tūkstančiais, galima spėti, jog nukentėjusiųjų gali būti gerokai daugiau. Todėl ir kreipiausi į prokuratūrą, kuri gali bei privalo tai patikrinti, nustatyti kaltuosius ir siekti, kad jie atsakytų už savo veiksmus“, – pabrėžia A. Burba.
