Neištvėręs politikų spaudimo, iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus posto atsistatydino Valentinas Milaknis. Jo atsistatydinimo pareiškimą priėmė antradienį (03.04) posėdžiavusi LRT taryba, kuri V. Milakniui ir jo pavaduotojams - radijo ir televizijos vadovams - pavedė laikinai eiti pareigas.
"Šiame poste man teko prabūti 22 mėnesius. Aš skaičiuoju tai mėnesiais, nes kiekvienas mėnuo buvo tam tikros kovos laukas, teko vienaip ar kitaip stengtis, kad LRT atliktų savo misiją. Mūsų veikla yra pakankamai paralyžiuota dėl nuolatinio politikų dėmesio blogąja prasme", - atsistatydinimo priežastis aiškino V. Milaknis.
Jo teigimu, visą laiką bandoma daryti įtaką LRT programos ir veiklai.
"Šiuo metu vėl kilo eilinė kampanija ir tai yra eilinė ataka prieš visuomeninį transliuotoją. Ši demagogija yra pasiekusi tam tikrą apogėjų ir aš kaip protestą, praktiškai negalėdamas vykdyti savo pareigų, priėmiau šį sprendimą", - sakė V. Milaknis.
Atvirame laiške, skirtame Seimo pirmininkui, Seimo nariams ir Lietuvos žmonėms, V. Milaknis teigia, kad rengiant "antivisuomenines akcijas" ypač pasižymėjęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Rolandas Pavilionis.
V. Milaknio teigimu, pasitelkęs naują prezidento patarėją kultūros klausimais Kresencijų Stoškų, R. Pavilionis šiuo metu pradėjo "eilinę kampaniją prieš visuomeninį transliuotoją - Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją".
"Puolimo scenarijus kartojasi - pradžioje suorganizuotas intelektualų atsišaukimas, po to spaudos konferencija, kupina demagogijos apie apgailėtiną kultūros situaciją Lietuvos radijuje ir televizijoje, kaip visuomet sulaukiant verslo interesų vedamų komercinių transliuotojų ypatingo dėmesio", - sakoma laiške.
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje R. Pavilionis apkaltino LRT nevykdant kultūrinės šviečiamosios misijos bei integracijos į Europos Sąjungą tikslų. Tokius kaltinimus parlamentaras LRT atstovams pateikė ne kartą.
V. Milaknio teigimu, šis puolimas vyksta nematant, kad LRT po esminių reformų pagaliau nusikratė didžiulės skolų naštos, kad vyksta technologinės permainos ir investicijos į radijo bei televizijos modernizavimą, kad gerėja laidos ir jas žiūri bei klauso vis daugiau Lietuvos žmonių.
V. Milaknio nuomone, "nuolatinių kampanijų prieš visuomeninį transliuotoją" organizatoriai ir užsakovai yra "Seimo valdančiosios koalicijos politikų grupė, kuriems atvirai ar tylomis pritaria aukščiausi šalies pareigūnai, geidžiantys turėti nuolankų ir cenzūruojamą radiją bei televiziją".
"Jiems talkina vadinamieji nepriklausomi komerciniai TV kanalai ir radijo stotys, neslepiantys interesų perimti reklamą iš LRT, padidinti mokesčių naštą Lietuvos gyventojams ar net visiškai sunaikinti visuomeninį transliuotoją", - atvirame laiške teigia V. Milaknis.
Jis pažymėjo, kad "šio nepaskelbto karo prieš visuomeninį transliuotoją rezultatas - paralyžiuota normali LRT veikla, todėl neteko prasmės toliau eiti jos vadovo pareigas".
Komentuodamas V. Milaknio atsistatydinimą, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas R. Pavilionis žurnalistams sakė: "Jeigu jis nuoširdus ir rimtas, tai aš jį sveikinu". Kartu R. Pavilionis pridūrė, kad V. Milaknio atsistatydinimas jam buvo netikėtas.
ŠMKK pirmininkas teigė, jog "kaip vadybininkas V. Milaknis buvo neprastas", tačiau jis ir jo komanda nesuprato, "kokią misiją turi vykdyti visuomeninė televizija, kad tai nėra komercinis TV kanalas, gaunantis finansavimą iš biudžeto".
Artimiausiu metu Švietimo mokslo ir kultūros komitetas turėjo pakartotinai svarstyti Valstybės kontrolės išvadas dėl LRT skirtų lėšų panaudojimo. Prieš mėnesį vykusiame ŠMKK posėdyje LRT vadovai buvo paprašyti pašalinti Valstybės kontrolės įvardytus trūkumus.
Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) praėjusių metų devynių mėnesių veiklos vertinimą, teigė, jog LRT vadovai nepakankamai efektyviai naudoja valstybės skiriamas lėšas. V. Milaknis Valstybės kontrolės kaltinimus savo ruožtu atmetė ir teigė, kad jie nepagrįsti.
V. Milaknis, kuriam 55 metai, LRT vadovu buvo paskirtas 2001-ųjų metų gegužę, konkurse nurungęs 10 varžovų.
Prieš tai, 1999-2000 metais, konservatorių Vyriausybėje V. Milaknis ėjo ūkio ministro pareigas.
Ateidamas į LRT, kuri tuo metu turėjo apie 20 mln. litų skolų, V. Milaknis dirbti kartu pakvietė Lietuvos radijo direktoriumi paskirtą Kęstutį Petrauskį ir Lietuvos televizijai pradėjusią vadovauti Ritą Miliūtę. Pastaroji taip pat ne kartą sulaukė kritikos dėl vadovavimo LTV.
Sausio pabaigoje vykusiame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) posėdyje buvo piktintasi, kad R. Miliūtės darbo stažas ir išsilavinimas neatitinka jos pareigybinės instrukcijos.
LRT generalinį direktorių ir jo pavaduotojus skiria LRT taryba.
Artimiausiu metu turėtų būti paskelbtas konkursas LRT vadovo pareigoms užimti.
BNS
