Apie judėjimą, fizinį aktyvumą, miegą, poilsį ir darbą su verslininku J. Maksvyčiu kalbėtasi „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Be mėsos – kokius 20 metų
Pašnekovas dalinosi, kad mėsą nustojo valgyti prieš kokius 20 metų.
„Daug anksčiau teko su komandiruotėmis važinėti po Viduriniąją Aziją, tai ten nevalgo kiaulienos. Tad taip pavažinėjus savaime kiaulienos pradėjo nesinorėti. Kas tada įvyksta – kai pastoviai imi valgyti mažiau mėsos, organizme turbūt nebelieka kažkokių fermentų.
Ir kai po kurio laiko vėl užvalgai mėsos, tada taip būna bloga, nesuvirškina, tada užduoti sau klausimą – kam valgyti tai, nuo ko man bloga?“ – kelio kitokios mitybos link pradžią prisiminė vyras.
Jis pasakojo palaipsniui atsisakęs visos mėsos, o dabar valgo tik žuvį.
„Pirmiausia atsisakiau kiaulienos, po to – jautienos. Kažkur išvažiavus kokių atostogų dar prie avienos, vištienos likau, o dabar visai išbraukiau ir neturiu jokio poreikio.
Avienos buvau pamėginęs pavalgyti ilgą laiką nevalgęs mėsos, visą naktį taip negera buvo, kad galvojau, kam kankintis ir pratinti organizmą prie tos mėsos.
Nors kai kurie, atsisakę mėsos vis tik lieka prie paukštienos, vyras teigė, kad, kalbant apie vištieną, irgi viskas nėra taip paprasta.
„Ispanijoje, pavyzdžiui, gali nusipirkti geltonos vištienos, ir parašyta, kad ji šerta kukurūzais. O žinai, kad tai yra vieni prasčiausių grūdų, kurių karvėms žindenėms veterinarai nerekomenduoja skirti, nes turės problemų su virškinimu“, – pasakojo verslininkas.
Kardinaliai įniko į grūdines kultūras
Norėdamas pakeisti mitybos šaltinį, iš kur gaus baltymų, J. Maksvytis pasuko į grūdines kultūras. Tačiau, kaip pasakoja jis, praėjus kokiems 3 metams po to, kai nustojo valgyti mėsą, netikėtai susidūrė su sąnarių skausmais.
„Padariau iš nežinojimo klaidą – nustojęs valgyti mėsą kardinaliai persiorientavau į grūdines kultūras. Grūdai gi yra auginami labai dideliais kiekiais tam, kad šertų gyvulius. Štai iš hektaro kviečių gaunama 10–12 tonų. Kaip tą gauna?
Kai po kurio laiko vėl užvalgai mėsos, tada taip būna bloga, nesuvirškina, tada užduoti sau klausimą – kam valgyti tai, nuo ko man bloga?
Trąšos, pesticidai, visokia chemija. Kai valgai mėsą, visa tai jau pereina per gyvūną, o čia viską tiesiai pasiimi pats. Kadangi tuo metu intensyviai bėgiodavau, pajutau, kad pradėjo skaudėti kelėnus, kaip artritas atsirado. Galvojau, kas čia per nesąmonė? Tuo metu buvo virš 40 metų, kaip ir neturėtų taip būti. Pradėjus labiau domėtis, atsirado dar daugiau klausimų“, – kalbėjo jis.
Vyras pasakojo intuityviai pradėjęs domėtis, kodėl atsirado šie skausmai – galima sakyti, tai buvo savotiškas lūžis, kada rimčiau atsigręžė į savo sveikatą.
Taip verslininkas priėjo prie to, kad atsirinko grūdines kultūras, kuriose yra labai mažai lektino (augaluose esantis baltymas, populiariausias šiandien žinomas lektinas – glitimas) ar jo išvis nėra, mat jis gali tapti įvairių uždegimų kaltininku.
„Tai yra soros, sorgai, grikiai. Juos renkuosi ekologiškus, žinau sertifikavimą, visas taisykles, galimos didžiulės baudos to nesilaikant. Savaitės racione yra dvi dienas yra soros, dvi dienas – sorgai, vieną dieną – ryžiai. Šiaip viską galima valgyti, tik reiktų žinoti, ką daryti, kad būtų balansas, jei gauni tų „negeriečių“, kas padaugina „geriečių“. Tai tas pagerinimas pirmu numeriu yra alyvuogių aliejus. Jei daug grūdų suvalgei, per savaitę suvalgyk litrą aliejaus, pats jį daugiausiai naudoju į salotas“, – pasakojo J. Maksvytis.
Liko tik ropinės ir lapinės daržovės
Iš daržovių jis vardijo irgi atsisakęs visų tų, kurios turi sėklas – agurkus, cukinijas, moliūgus, pomidorus ir kt.
„Pavyzdžiui, pomidorai irgi turi daug lektino. Kas jis yra – tai yra augalo apsauga, kad jo, grubiai tariant, nesuvalgytų. Ta apsauga tampa tais „blogiečiais“ organizme ir jei jie sugeba per kraują nukeliauti į sąnarį, įvyksta karas tarp „geriečių“ ir „negeriečių“ ir prasideda uždegimas.
Racione liko visos ropinės daržovės, taip pat – lapinės, jų yra daug įvairiausių. Tačiau neliko bulvių, tik saldžiosios bulvės – batatai ir topinambai“, – vardijo vyras.
Po mėsos pašnekovas pasakojo apribojęs cukrų: „Aišku, jo vis tiek gauni iš vaisių, dar juodas tikras 85 proc. šokoladas, prie jo kažkaip pripratęs. Bet pyragai, pyragėliai, kaip ir pieno produktai seniai yra išbraukti.“
Kalbėdamas apie pieno produktus pašnekovas atkreipė dėmesį, kad čia didelė problema yra dėl piene esančio beta kazeino varianto A1.
„Viena kompanija kaip tik dabar finansuoja ūkininkus, kad atskirtų bandas, nes genetiškai yra ir kazeinas A2, kuris yra ženkliai naudingesnis žmogui. Pavyzdžiui, karvės Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje tokias turi. Esu tapęs kieto ožkų, avių sūrio mėgėju, dar ir kokio prancūziško kieto sūrio su kazeinu A2.
Vyras tai pat nuo neatmenamų laikų nemėgsta kavos ir jos nevartoja, tačiau geria žaliąją arbatą.
Susirūpino per tirštu krauju
J. Maksvytis pasakojo, kad pereiti prie pokyčių užtruko pereiti kokius 5 metus. Per tą laiką dar labiau pradėjo domėtis ir skaityti šia tema.
„Kas atsitinka, kai žmogus turi nesveiką, tirštą kraują? Man jau irgi buvo pradėję spausti galvą, kojos rankos kažkiek pradėjo šalti. Pradėjau domėtis, kaip tą susitvarkyti – pirmas dalykas, kas skystina kraują, tai yra vanduo – jo išgeriu po 2,5 litro neskaitant arbatų ir sriubų.
Jei mankštos nepadarau, „baudžiu“ save ir prie arbatos sau neduodu medaus. Kadangi jo noriu, mankštą būtinai turiu padaryti.
Iš gamtos pasimokiau to, kad nereikėtų užsigėrinėti maisto. Liūtas, pasigavęs antilopę niekada nesineša jos prie upės, kad ėsdamas atsigertų vandens. Taip pat tą labai padėjo susitvarkyti kvėpavimo pratimai, 7–8 mėnesius kiekvieną rytą 1,5 minutės dariau Wim Hof‘o kvėpavimo pratimus.
Štai prieš du mėnesius sugalvojau pasitikrinti, kiek galiu išbūti nekvėpavęs, tai 4 minutes, kas atrodė prieš metus neįmanoma. Po to pasidomėjau, kad yra laisvieji nardytojai, kurie išbūna 10–12 minučių. Taip pat ir jogos specialūs pratimai praplečia kraujagysles. Kraujo tirštumą padeda tvarkyti ir mityba – nevalgau jokių batonų, pieno produktų, baltos duonos, miltinių produktų“, – aiškino J. Maksvytis.
Dvi stiklinės šilto vandens, mankšta, šaltas dušas
Kitas labai svarbus komponentas – aktyvus judėjimas, sportavimas: „Dabar esu jį atsirinkęs. Tiems, kam virš 50 m., pirmu numeriu rekomenduotinas plaukimas, antru numeriu – šiaurietiškas ėjimas, nes taip vaikščiojant dirba ir pečiai, ir rankos. Mano tempas dabar yra 10 minučių – kilometras, tai per valandą – 6 kilometrai. Taip po darbo prasieini, visos susikaupusios mintys išgaruoja ir esi išsivalęs.“
Vyras pasakojo, kad dabar visi tyrimai yra geri. „Gydytojai sako, kad gyvensiu 120 metų. Klausimas, ar taip noriu, tai neaišku“, – juokėsi pašnekovas.
Kalbėdamas apie dienos rutiną jis nurodė, kad keliasi 6 valandą ar dar prieš šešias be jokio žadintuvo, o miegoti eina 22–22.30 valandą. „Tą turiu išsiugdęs, aišku komandiruotės kartais tai išbalansuoja. Bet būtinai turi būti 30 minučių mankšta, šaltas dušas. Iškart atsikėlus išgeriu dvi stiklines šilto vandens, tai padeda išjudinti žarnyno veiklą.
Jei mankštos nepadarau, „baudžiu“ save ir prie arbatos sau neduodu medaus. Kadangi jo noriu, mankštą būtinai turiu padaryti (juokėsi). Net kur išvykęs viešbutyje stengiuosi bent 15 minučių skirti mankštai“, – kalbėjo J. Maksvytis.
Sulaukė pasekėjų ir šeimoje
Paklaustas, ar pakeitęs gyvenseną sulaukė artimųjų palaikymo, pašnekovas teigė, kad pusę šeimos yra pasekėjai, bet kita dalis – ignoruojantys.
„Vaikams jau irgi arti 40-ies, tai pagal metus, kada aš pradėjau, kaip ir laikas būtų pradėti domėtis. Tai pradėjo domėtis ir Ajurveda, aktyviu sportavimu, būdais atkurti energiją. Nes kai esi versle, tos energijos „išsitaško“ ir jei nieko nesiimi, nesutvarkai to, prasideda kažkokios ligos. Ir kai mato pavyzdį, kuris su tuo tvarkosi, gydytojai prognozuoja daug gyvenimo metų, tai geras pavyzdys turbūt visus teisinga linkme kreipia“, – pastebėjo verslininkas.
Pasak jo, kad žmogus būtų nuolatos jaunas, iš esmės reikia keturių dalykų: „Nuolat mokytis, pastoviai tobulėti. Kas tai yra? Tu šiandien darai geriau, nei vakar darei, o rytoj darysi geriau nei šiandien. Trečias dalykas – sveikatos susitvarkymas. Ketvirtas dalykas – turi turėti tikslus ir juos įgyvendinti.“
Žmogus, pašnekovo aiškinimu, būna laimingas tada, kai, pirma, dalinasi su kitais, užsiima savanoryste, pastoviai dalyvauja kūrybiniame procese.
„Trečia – vėl grįžkime prie tikslų. Jei turi tikslus ir juos įgyvendini, vėlgi atsiranda motyvacija ir esi laimingas. Ketvirta – svarbu gera emocija – ar šoki, ar turi masažą, ar keliauji. Kiekvienam skirtingas ateina laikas, kai susitvarkai buitį iki to, kai gali dalintis“, – samprotavo J. Maksvytis.
