Nors vis kalbama apie klimato pokyčius ir šiltėjančias žiemas kaip grėsmę, kad erkių ramybės metas visai sutrumpės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė, entomologė dr. Milda Žygutienė ramino, kad nors ir trumpam, bet erkės miegojo.
„Džiaugiamės, kad dar šiais metais erkės miegojo, nors jų aktyvumo periodas labai ilgėja ir ramybės mėnesiai trunka trumpai – nuo gruodžio iki paprastai kovo mėnesio.
Bet šiais metais jau ir vasario pabaigą turbūt užskaitysime, nes savaitę laikėsi pliusinė temperatūra – net iki 12 laipsnių, tad buvo tokių vietų, kur erkės jau suaktyvėjo“, – kalbėjo ji.
LSMU Kauno ligoninės gydytojas Darius Varaškevičius patvirtino, kad jau yra pavienių atvejų, kai žmonės ateina išsitraukti erkių.
„Dažniau tai yra suaugusieji, bet yra ir pavieniai vaikai. Žmonės dabar bando būti sveikesni, vaikščioti gamtoje, o niekas kaip anksčiau chemikalais erkių nenaikina, tai susiduria su problema“, – sakė jis.
Pirmieji erkių šaukliai – naminiai augintiniai
Pasak pašnekovės, pirmieji šaukliai, kurie parneša žinią iš miško apie erkių aktyvumą, yra mūsų augintiniai. Erkės ne tik gali jiems įsisiurbti, bet šių gyvių jie gali parnešti ir į mūsų namus.
„Jei kalbame apie alkaną erkę, kuri nespėjo įsisiurbti gyvūnui, gali nutikti visokių dalykų, kai ji nukris kažkur ant kilimo. Taip pat kartais juk pavedžiojus šunį kartu su juo sėdama ir į automobilį. Bet viskas priklauso nuo gyvūno kailio. Jei lengvai pasiekiama oda, erkei prioritetas vis tik gyvūnas, nes jis stipriau kvepia.
„Oras dabar atšilo, erkės suaktyvėja, o mes esame šilti ir tinkami joms. O erkių daugėja visur aplinkoje – kiemuose, parkuose“, – sakė D. Varaškevičius.
Jei erkė jau įsisiurbusi, ji maitinsis tiek, kiek jai reikia ir vėliau gali nukristi namuose. Tada ji nėra pavojinga, bet ją radus reikėtų utilizuoti“, – pastebėjo M. Žygutienė.
Taip pat nors patys vaikštome apsirengę dar uždarai, susiruošus į mišką ieškoti pirmųjų žibučių specialistė budrumo patarė neprarasti: „Gyventojai dar apsirengę tinkamai, bet gali erkė pasikabinti kažkur ant drabužių ir taip galima parsinešti į namus ar automobilį, tad reikėtų atidžiai apsižiūrėti.“
D. Varaškevičius priminė, kad erkė prisisiurbia maždaug per 4 valandas nu patekimo ant žmogaus. „Oras dabar atšilo, erkės suaktyvėja, o mes esame šilti ir tinkami joms. O erkių daugėja visur aplinkoje – kiemuose, parkuose“, – sakė jis.
Prielaidų, kad sergamumas mažėtų, nėra
Orams labiau atšilus, balandį–gegužę erkių aktyvumas pasieks patį piką. Tačiau su jomis susidurti galima visus šiltojo sezono mėnesius ir rudenį. „Jei anksčiau buvo fiksuojami aiškūs sergamumo pavasarį ir rudenį pikai, dabar taip aišku nebėra, nes aktyvumas prailgėjo ir laikas išsitempė“, – komentavo M. Žygutienė.
Pašnekovė pasakojo, kad pernai stebėtas net didesnis nei prieš dvejus metus sergamumas erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga:
„Bet tai yra būdinga šioms ligoms – žiūrint ilgalaikėje perspektyvoje, visada stebimas toks bangavimas. Tai reiškia, kad erkės ir vienos ar kitos ligos sukėlėjai niekur nedingo, mūsų įpročiai irgi liko tie patys.
Kadangi turime didžiausią sergamumą erkiniu encefalitu, visi lietuviai turi būti pasiskiepiję nuo erkinio encefalito. Neturime saugių rajonų, nuo sienos iki sienos – visur galima aptikti erkių: tiek miestų parkuose, tiek miškuose.“
Nors ankstesniais metais didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu registruota Utenos apskrityje, Vidurio Lietuvoje, tai pat – Vilniaus, Trakų rajonuose, specialistė akcentavo, kad užsikrėsti galima bet kur.
Pasak jos, sergamumo mastui įtakos turi ir derlingumas miškuose – jei metai grybingi, jei geras uogų derlius, sunku nulaikyti lietuvius, kai tik pamato socialiniuose tinkluose dalinantis geru baravykų derliumi.
„O tuo užsiimant reikia ilgai būti gamtoje, vaikščiojimo tose vietose, kur tikrai galima sutikti erkių. Tad šiuo metu neturime jokių prielaidų, kad erkėms Lietuvoje būtų blogai ir kad sumažės sergamumas šiomis ligomis“, – konstatavo M. Žygutienė.
Kone trečdalis erkių platina itin klastingą ligą
NVSC specialistės aiškinimu, skaičiuojama, kad erkiniu encefalitu yra užsikrėtęs apie 1 proc. erkių. Tuo metu Laimo ligos sukėlėjų paplitimas siekia 20–30 proc.
„Jei erkinio encefalito atvejus registruojame šimtais atvejų, tai Laimo ligą – tūkstančiais, pernai fiksuota beveik 3 tūkstančiai, kai erkinio encefalito buvo mažiau nei 600. Tačiau nors žymiai daugiau erkių nešioja Laimo ligos sukėlėją, tas vienas procentas, platinantis erkinį encefalitą, nieko nereiškia – kai įsisiurbia erkė, mes nežinome, gal ji tame miške buvo vienintelė užsikrėtusi“, – aiškino NVSC specialistė.
Jau minėtas erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad trečdaliu atvejų liga gali nulemti net žmogaus invalidumą.
„Pasekmės susirgus kartais būna labai liūdnos. Erkinis encefalitas yra smegenų pažeidimas ir kai kuriems, kurie serga sunkesne forma, liekamieji reiškiniai būna visam gyvenimui. Sergant ir lengva forma vaikas iškrenta iš rikiuotės, ypač jei mokosi mokykloje – jam sunku mokytis, vargina galvos skausmai. Tai yra daug dalykų, kurie pakeičia vaiko gyvenimą“, – akcentavo D. Varaškevičius.
Nors erkinis encefalitas specifinio gydymo neturi, kiek kita situacija su labiau paplitusia Laimo liga. Nors skiepų nuo jos nėra, tačiau yra efektyvūs vaistai. Tiesa, svarbiausia ligos nepražiopsoti.
„Laimo liga lengvesnė tuo, kad turi specifinį gydymą – ji sėkmingai gydoma antibiotikais. Tad laiku pastebėjus ir pradėjus gydymą liga sėkmingai išgydoma. Bet ji gali pereiti į lėtinę eigą, nes žmogus tiesiog gali nepastebėti, kad erkė buvo įsisiurbusi, kad buvo išplitusi raudonė, ne kiekvienas atidžiai apsižiūri.
Tada vėlesnėse stadijose pasireiškia visai kiti požymiai – gali būti ir kardiologiniai, neurologiniai, kartais pakenkiami sąnariai. Ir kartais yra sudėtinga suvesti, kad čia kalta erkė. Čia yra šios ligos klastingumas“, – aiškino M. Žygutienė.
Vilnietis pasakoja apie Laimo ligos simptomus: „Tirpimas sąnariuose, skausmas, galbūt nuovargis“:
Erkinio encefalito skiepai būtini visiems
Nors pasiskiepyti nuo erkinio encefalito patariama daryti žiemos pabaigoje-pavasario pradžioje, pasak pašnekovės, tą padaryti nevėlu niekada. Svarbiausia tik prisiminti, kad vėliau teks įskiepyti pakartotines dozes.
„Griežto kalendoriaus, kada skiepytis nėra. Tinka visada, kada esame pasiruošę. Bet dabar dar visiškai geras laikas, nes per vieną mėnesį galime susiskiepyti visomis trimis dozėmis. Jei skiepijimas persikels ir į kitą mėnesį, dar tikrai nebus tas laikas, kai labai aktyviai įsikursime gamtoje. Nes gavus antrą dozę praėjus dviem savaitėms jau susiformuoja imunitetas.
Ypač pakviesti reikia tuos, kurie jau yra pasiskiepiję pilna schema, bet jiems reikalinga palaikomoji dozė reikalingas kas 5 metus, jei amžius yra virš 60 m. – tai kas tris metus. Laikas bėga nenumaldomai ir kartais pamirštama pasižiūrėti į užrašus ir atsiminti, kuriais metais skiepijosi“, – patarė M. Žygutienė.
Vardydamas argumentus, kodėl reikėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, D. Varaškevičius teigė, kad visa jo aplinka tą yra padariusi.
„Visų, kas dirbame su šiais susirgimais, aplinka yra paskiepyta – šeimos nariai, artimieji, draugai. Ne be reikalo stengiamės visą aplinką apsaugoti. O dabar yra pats geriausias metas, balandžio viduryje jau galima turėti imunitetą“, – sakė gydytojas.
Jis atkreipė dėmesį, kad aktyviau pasiskiepyti žmonės panorsta, kai viešumoje pasirodo skaudžios konkrečių žmonių istorijos, ką jiems teko patirti susidūrus su liga: „Matyt, konkreti nelaimė žmones dažniau supurti ir jie pradeda patys galvoti.“
Gera žinia – nuo rugsėjo kai kuriuos skiepys nemokamai
Gera žinia, kad nuo rugsėjo 1 dienos gyventojų laukia naujovė – nuo erkinio encefalito dalis gyventojų galės pasiskiepyti nemokamai. Kol kas tai bus prieinama 50–55 m. amžiaus žmonėms.
„Ši grupė pasirinkta neatsitiktinai – šioje amžiaus grupėje didžiausias sergamumas, tai dar darbingi žmonės, ir kuo vyresni žmonės, tuo sunkiau serga. Labai tikimės, kad gyventojai tuo aktyviai pasinaudos“, – komentavo entomologė.
Vis tik specialistė dar negalėjo patikslinti, ar valstybės lėšomis bus skiepijama tik pagal pirminę schemą, ar ir vėlesniais metais. Taip pat dar nėra aišku, kada nemokamai pasiskiepyti galės ir platesnės gyventojų grupės.
Paklausta, ar kur kitose šalyse gyventojai nuo erkinio encefalito yra skiepijami nemokamai, M. Žygutienė teigė, kad variantų yra labai įvairių.
„Vienur yra programos, kur tik vaikams yra arba viena, arba dvi dozės, yra, kur skiepijami tie darbuotojai, kurie gyvena endeminėje zonoje arba atsižvelgiant į profesiją. Tik Austrijoje dešimtmečiais vakcinuojama per draudimo įmones ir jie, turėję didžiausią sergamumą Europoje, susitvarkė taip, kad pas juos registruojama apie 100 atvejų per metus“, – vardijo ji.
