Vismantas Žuklevičius
Atšilus orams skubame į gamtą pasidžiaugti bundančia augmenija, grįžtančių paukščių čiulbesiu. Tačiau vaizdingas upių pakrantes, pamiškes ir pakeles pamėgo ir piktadariai: čia jie dažniausiai atsikrato senomis padangomis. Tokie aplinkos netausojantys žmonės, deja, apie ekologiją net nesusimąsto. Vieni iš jų klaidingai mano, kad padangas utilizuoti brangu, kiti dėl mažų jų kiekių net nesuka galvos – palieka bet kur įsitikinę, kad išvengs atsakomybės.
Žinių stoka
Balandis – automobilių padangų keitimo mėnuo. Laiku pakeisti padangas suskumba kiekvienas vairuotojas, tačiau tinkamai pasirūpinti senomis – vis dar retas. Turbūt ne vienas esame pastebėję, kad žibutėmis nuklotą upelio slėnį „puošia“ ir vairuotojų, nejaučiančių atsakomybės už gamtą, išmestos padangos. Kodėl šiomis atliekomis atsikratoma vaizdinguose gamtos kampeliuose, atsakyti labai sunku. Kaunietis Jonas Babilius įsitikinęs, kad piktavaliai taip elgiasi norėdami išvengti atsakomybės ir vis dar klaidingai manydami, kad senų padangų surinkėjai ima didelius pinigus.
„Nuošalus gamtos kampelis – puiki vieta su gamta nedraugaujantiems piktavaliams atsikratyti senų padangų. Ir ne tik jų: pakelėse ar pamiškėse pamatysime ir buitinės technikos, statybinių medžiagų, senų baldų, – pasakojo pavasarinių aplinkos tvarkymo talkų iniciatorius. – Vis dar gajus įsitikinimas, kad surinkėjams priduoti padangas yra brangu, tad geriau jomis atsikratyti kažkaip nepastebimai.“
Autoservisų atsakomybė
Mitą apie brangų senų padangų pridavimą paneigė Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) darbuotoja Rasa Valmaitė. Pasak jos, vairuotojai į stambiagabaričių atliekų aikšteles nemokamai gali atvežti iki 5 padangų. „Vairuotojai teiraujasi, ar gali vienu metu atvežti ir nusidėvėjusias kito automobilio padangas? Jokių problemų nekils, jei vairuotojas pristatys abiejų automobilių dokumentus“, – „Valstiečių laikraštį“ tikino R.Valmaitė.
Pasak pašnekovės, yra besiteiraujančiųjų, koks mokestis būtų už 6-ąją padangą. „Stambių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelių darbuotojai yra supratingi ir tikrai prims dar vieną padangą: juk svarbu, kad ji pakliūtų į patikimas rankas, o ne akis badytų kažkur pakelėje ar prie buitinių atliekų konteinerių“, – pasakojo Kauno RATC darbuotoja.
Jono vardu prisistatęs vairuotojas iš Kėdainių teiravosi, ar padangas keitęs autoservisas gali nemokamai jas priimti? „Valstiečių laikraštis“ visiems skaitytojams primena, kad pagal Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimus autoservisai privalo pasilikti visas po mašinos remonto ar priežiūros susidariusias atliekas, senas padangas – taip pat. Grąžinti jas transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama.
Padangos deginamos cemento gamyklose
Nusidėvėjusios padangos gali būti panaudotos energijai gaminti arba perdirbtos į antrines žaliavas. Lietuvoje surenkamos senos padangos keliauja į Naujojoje Akmenėje esantį cemento fabriką. Įmonė užsibrėžusi, kad iki 2015 m. apie 50 proc. bazinio kuro būtų pakeista alternatyviu kuru (būtų deginamos ir rūšiuotos buitinės atliekos). Gaminant cementą jau dabar apie 10 proc. bazinio kuro sudaro naudotos padangos.
„Akmenės cemento“ teisininkas ir atstovas ryšiams su visuomene Richardas Sudaris „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad padangų utilizavimas yra visiškai saugus. Pašnekovas paaiškino, kad padangos deginamos 1 400–1 600 laipsnių temperatūroje ir į atmosferą nepatenka jokių teršalų. „Kasmet atliekamas užterštumo monitoringas, tikrinami išmetimai. Mūsų filtrai kainuoja dešimtis milijonų litų, jie garantuoja, kad neviršijame jokių teršimo normų“, – tikino R.Sudaris.
Kodėl padangos deginamos būtent Naujojoje Akmenėje? Padangų pelenai – viena iš sudedamųjų cemento dalių. Taigi, tuos pelenus (darbuotojai juos vadina moliu), kurie lieka sudeginus padangas, akmeniškiai naudoja cemento gamyboje.
R.Sudaris „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad pernai vien iš Kretingos miškų urėdijos atvežta 20 tonų padangų, surinktų pamiškėse ir pakelėse. „Visoje Lietuvoje per metus susidaro apie 20 tūkst. tonų padangų. „Akmenės cementas“ sudegina iki 15 tūkst. jų, – pasakojo gamyklos teisininkas. – Kasdien gauname užklausų iš kitų šalių, norinčių deginti padangas mūsų gamykloje, tačiau Lietuva laikosi principo, kad iš pradžių reikia sutvarkyti savo atliekas, o tik tada imtis tvarkyti svetimas.“
„Valstiečių laikraštis“ primena, kad ir kitose pasaulio šalyse padangos utilizuojamos cemento krosnyse. Tada aplinkai daromas poveikis labai mažas.
