• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sodininkai šiemet su nerimu pastebi neįprastai gausų šliužų antplūdį. Šie kenkėjai sparčiai plinta ir kelia rimtą grėsmę derliui, nes intensyviai maitinasi pasodintomis daržovėmis ir kitais augalais. Dėl to daugelis sodininkų aktyviai ieško veiksmingų būdų, kaip apsaugoti savo augalus nuo šių kenkėjų daromos žalos.

Sodininkai šiemet su nerimu pastebi neįprastai gausų šliužų antplūdį. Šie kenkėjai sparčiai plinta ir kelia rimtą grėsmę derliui, nes intensyviai maitinasi pasodintomis daržovėmis ir kitais augalais. Dėl to daugelis sodininkų aktyviai ieško veiksmingų būdų, kaip apsaugoti savo augalus nuo šių kenkėjų daromos žalos.

REKLAMA

Apie tai, kaip sumažinti didėjančią šliužų populiaciją sode ir kokias klaidas žmonės daro kovodami su šiais kenkėjais, naujienų portalui tv3.lt atskleidžia sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė.

Šliužai sode – didėjanti problema

Dažniausiai sutinkami kenkėjai sodybose šiuo metu yra invaziniai šliužai. Moteris atskleidžia, kad prieš keletą metų sodybas buvo „užvaldę“ sraigės, o šiemet sode galima sutikti šliužus, kadangi yra drėgna ir šilta vasara.

„Tai tampa vos ne masinė problema. Sudėtinga kovoti, net ir preparatai, kurie naikina šliužus, jie nespėja sunaikinti viso jų kiekio, nes jie labai greitai dauginasi“, –  nuogąstauja D. Mačiuitienė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak moters, šliužai masiškai naikina augalus, o šiemet jų galima aptikti net ir šiltnamyje: „Kai pavasarį buvo pirmas atšilimas, buvo nugraužtos salotos, ridikėliai, kopūstų daigai“.

REKLAMA

Ji pasakoja, kad viena moteris, jau apie 40 metų auginanti įvairias daržoves savo darže, stebėjosi, jog tai pirmi metai, kai visos jos daržovės yra nugraužtos. D. Mačiuitienė priduria, kad sunku patikėti, jog taip gali būti, tačiau viską padaro invaziniai šliužai.

Pasak konsultantės, didžiausios klaidos, kurias daro žmonės, kovodami su šliužais, yra jų vengimas, nerinkimas ir nepastebėjimas.

„Kadangi jie nėra labai meilūs padarėliai, net yra moterų, kurios negali naktį miegoti, nes joms kelia šleikštulį. Kai jų yra daug, pastebi, kad augalai nugraužti.

REKLAMA
REKLAMA

Kai žmogus bando kovoti – tai lyg kova su vėjo malūnais. Reikia į savaitę nors vieną dieną eiti jų rinkti, kad vienu metu būtų masinis naikinimas, tada ir bus ryškesnis rezultatas“, – pataria moteris.

Orams vis labiau šiltėjant, šliužams sekasi vis sėkmingiau žiemoti Lietuvoje, nes yra daug maistinių medžiagų, žolynų ir pievų. D. Mačiuitienė pastebi, kad šiais metais parkai ir sodai yra padengti šliužais.

„Vienas žmogus nepakovos, jeigu upė teka netoliese ir šliužai ten veisiasi. Turėtų būti priimtas sprendimas valstybės lygiu. Daug žalos bus padaryta ne tik ūkininkams, bet ir žmonių sodams, nes šliužai šiemet siaučia gavę drėgmės“, – pažymi ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Patarė, kaip sumažinti jų kiekį

Pirmasis žingsnis, pasak konsultantės, norint sumažinti šliužų populiaciją sode, yra reguliarus šių kenkėjų rinkimas: „Kiek įmanoma rinkti ryte ir vakare, kiekvieną dieną, ypatingai po lietaus“.

Moters teigimu, yra specialios priemonės, išsausinančios šliužus, arba galima naudoti gaudykles su masalais ir taip sumažinti jų kiekį.

„Žmonės pasirenka, kuris būdas jiems patogesnis. Kol jų nėra daug, reikia juos rinkti, o po to, kai ima graužti daržoves ir neįmanoma jų kiekio surinkti, galima įsigyti moliuskocidų, kurie naikina invazinius šliužus, sraiges“, – pabrėžia D. Mačiuitienė.

REKLAMA

Natūralūs būdai, padedantys atbaidyti šliužus sode, yra įvairios aštrios dalelės, pavyzdžiui, sausas žvyras ar kiaušinio lukštai, taip pat sausi medžio pelenai.

„Šliužai yra jautresni kurį laiką, kol negauna drėgmės, todėl jeigu jų yra labai daug, yra drėgnesnė vieta ar komposto krūva, arba daug vešlių, didelius lapus turinčių augalų, tuomet reikėtų naudoti moliuskocidus, kad sunaikintume didžiausią jų antplūdį“, – pataria moteris ir priduria, kad šliužams pradėjus poruotis ir veistis, jie po savęs gali palikti nuo 800 iki 1000 palikuonių.

REKLAMA

Ji taip pat pabrėžia, kad reikėtų vengti auginti plačialapius augalus, ant kurių kaupiasi drėgmė. Verta auginti augalus, atsparesnius sausrai, nes šliužai tokius augalus renkasi rečiau.

„Žmonės kuo labiau apsipjauna žolę, patvorius, pastoviai renka šliužus, tuo jų mažiau. Jeigu dar laikas nuo laiko pabersime granulių, tai sumažins jų kiekį“, – teigia D. Mačiuitienė.

Einu ryte ir vakare aplink visa teritorija ir su kastuvu kertu juos pusiau. Uz valandikes kiti atsliauzia lavonu valgyt-as vel juos su kastuvu perkertu. Pasiteisino.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų