Daugiau nei 15 metų gydytoja dietologe dirbanti Kristina Jasmontienė tikina, kad nuo šiol į pacientų problemas galės žvelgti ne tik iš dietologinės pusės, tačiau ir psichologinės, kadangi visai neseniai tapo kvalifikuota psichoterapeute.
„Daugumai žinoma, ypatingai tiems, kurie susiduria su valgymu kaip problema ir visomis to pasekmėmis kaip nutukimo liga, antsvoris, funkcinės virškinimo sistemos ligos (refliuksas, dirglios žarnos sindromas), įvairūs valgymo sutrikimai, jog vien žinant ką ir kada valgyti, nebūtinai problema išsisprendžia.
Būtent šioje vietoje ir atsiranda būtinybė dirbti ne tik su paciento įpročiais, bet ir jo elgesiu, mintimis, emocijomis“, – sako K. Jasmontienė.
Atvykę į konsultaciją pas gydytoją dietologę, pacientai dažniausiai išgirsta klausimą: „Kodėl kreipėtės būtent dabar?“ Dažnu atveju, žmonės pripažįsta, jog atėjus šiltam metų laikui norisi pasirūpinti savo išvaizda, nes reikės dėvėti ir daugiau atvirų rūbų, ir prie vandens telkinių pasirodyti su maudymosi kostiumėliu.
„Kadangi visi esame socialinės būtybės, gyvename visuomenėje, retas patvirintų, kad jam nesvarbi aplinkos nuomonė. Būtent aplinkos vertinimas yra viena iš priežasčių, kodėl mums yra svarbu kaip atrodome, kiek mes sau patinkame ar nepatinkame. Galbūt todėl pavasario ar vasaros sezonas kai kam tai tampa motyvu susirūpinti savo svoriu“, – paaiškina gydytoja dietologė.
Visgi, K. Jasmontienė džiaugiasi, kad dažniausiai pacientai į ją kreipiasi ne tik todėl, kad nori padailinti formas prieš prasidedant vasarai, bet ir todėl, kad nori keisti savo bendrą savijautą, jaučia pašlijusios sveikatos simptomus. Susirūpinę dėl savo kūno gerovės, žmonės į Kristiną kreipiasi ne tik pavasarį ar vasarą, tačiau visais metų sezonais:
„Žmogui taip pat svarbu yra išgirsti garsiai save sakanti ir tai, ką jis gaus už tokį pokytį mainais. Visi žinome, kad procesas nėra labai lengvas ar malonus. Dažnas jau išbandęs ne vieną madingą ir populiarų metodą bei nepasiekęs norimo rezultato, apskritai valgo viską iš eilės.
Visgi, nutukimą, kaip ir bet kokią kitą ligą, turėtų gydyti gydytojas dietologas, atsižvelgdamas į gretutines ligas, kartu su pacientu pasirinkdamas tinkamą konkrečiam žmogui tvarų ir ilgalaikį būdą sveikatai gerinti.“
Dažniausios svorio metimo klaidos
Gydytoja dietologė K. Jasmontienė juokauja, kad spurgą nuo brokolio atskirti sugeba visi ir tikriausiai kiekvienas gali pasakyti, ką ir kodėl reikėtų valgyti. Tik ne kiekvienas tai daro. Be to, kai kurių nuomonė kas yra sveikatai palanku, būna gana radikali ir kategoriška.
„Dažnam atrodo, kad sveikatai palanki mityba yra tobula, nepasiekiama. Stengiuosi argumentuoti, kodėl sveikatai palanki mityba neprivalo būti tobula ir kur kas tvariau maitintis yra netobulai, bet pakankamai gerai. Žinoma, tokiam mąstymo stiliui būdingi ir tam tikri mąstymo būdai.
Dažnai griežtų dietų besilaikantys žmonės yra linkę laikytis principo „viskas, arba nieko“, pavyzdžiui, laikausi griežtos dietos ar viską valgau iš eilės, sportuoju kasdien arba nesportuoju visai.
Toks mąstymas svorio mažinimo kontekste pasireiškia alinančiomis dietomis, sunkiai pakeliamu ir dažnai ilgalaikėje perspektyvoje sunkiai įmanomu sporto krūviu, pernelyg tobulu maistu, kuris pačiam žmogui visai neskanus ir nemėgstamas. Po tokių kraštutinumų žmogus ima ir pavargsta, juk taip tęsti, matyt, nė vienas negalėtume“, – teigia K. Jasmontienė.
Pervargę nuo pernelyg didelių pastangų, o ypatingai nematydami teigiamo rezultato, žmonės patenka į nuolatines svorio sūpuokles, gyvena nuo dietos iki epizodo, kuomet valgoma viskas iš eilės.
Žinoma, tai negerina nuomonės apie save ir tikėjimo savo sėkme.
„Labai dažnai ateina pacientai, kurie jau viską išbandę, viską apie maistą žino, viską perskaitę ir beveik įtikėję, kad nieko pakeisti nebegali. Vos tik įkvepia oro, svoris pats didėja. Kuomet mintys „sukasi“ apie mitybą, kiekvienas mūsų turi tam tikrų žinių apie maistą.
Pavyzdžiui, neretai galvojama, kad bulvės, duona yra blogis, burokėliai – cukrus, košės augina svorį, valgyti po šešių negalima ir pan. Juos formuoja medija, aplinka – draugės, mamos, arba kai kuriuos atsinešame iš vaikystės, pavyzdžiui, kad būtina kasdien valgyti sriubą.
Jeigu į maistą žiūrime kaip į nuolatinį priešą su kuriuo reikia nuolat kautis, tai tuomet sveiką santykį su maistu išties sudėtinga turėti. Maistas nėra medžiaga, kurią galime pasirinkti nevartoti.
Taigi mokytis gyventi kasdienybėje, ieškoti kiekvienam savo ir priimtino santykio su maistu, ne kovoti, bet išgirsti savo poreikius, atskirti alkį nuo kitų poreikių, pavyzdžiui, noro pailsėti, yra labai svarbu gydant nutukimo ligą ar siekiant mažinti antsvorį.
Kartais juokauju dalindamasi vienu palyginimu. Nereikia lėkti su mašina 200 km/h, tačiau nereikia jos laikyti uždarytos ir garaže. Čia tas pats pasakytina ir apie maistą – jeigu valgysime viską iš eilės, neidentifikuodami to ir nesuprasdami apskritai, kodėl valgome, tuomet ir išeis toks greitas važinėjimas laukais ar grioviais“, – nusišypso moteris.
Ką reikia žinoti?
Neretai mesdami svorį žmonės imasi ir didelių kraštutinumų, pavyzdžiui, ilgo protarpinio arba pilno badavimo. Pasiteiravus, ar tokie svorio metimo metodai yra saugūs, mitybos ekspertė teigia, kad į šį klausimą galima pažvelgti iš dviejų skirtingų kampų:
„Kalbant apie tai yra labai svarbu išsiaiškinti du dalykus: jeigu kalbame apie vieną bado dieną, tikėtina, kad žmogus nemirs, tačiau, jeigu kalbame apie kelias, kyla klausimas, o kam to reikia? Kiekvieną kartą kažką keičiant gyvenime, juk svarbu suvokti, kodėl tai yra daroma ir kiek tai yra realu pasiekti.
Jeigu žmogus, grįžęs po atostogų, kuriose gyveno netipiškai – valgė daugiau maisto, skanavo gurmaniškų patiekalų, maitinosi vėlai, vartojo daugiau alkoholio, tai akivaizdu, kad kūnas jaus tokio maratono pasekmes ir jam bus sunku grįžti į rutiną.
Tokiu atveju, jeigu žmogus pasidarys iškrovos dieną, tik ne iškart po šventės, pavyzdžiui, Velykų, „vakar valgiau, šiandien badauju“, tuomet toks sprendimas bus netgi visai sveikintinas. Tačiau dar kartą priminsiu, tai turi būti ne bado diena, kuomet yra šokama iš vieno kraštutinumo į kitą. Kitu atveju – organizmas patirs nemažą stresą ir rezultatas bus trumpalaikis.“
Iškrovos diena, pasak gydytojos dietologės, žmogui turėtų būti tokia, kad jis jaustų šiokį tokį diskomfortą, kurį būtų galima iš 10 balų įvertinti bent jau 5-7.
„Jeigu mums pavyks su juo išbūti, rytdiena bus labiau panaši į kasdienybę. Taip grįžti prie sau įprastos kasdienybės gali būti lengviau“, – priduria pašnekovė.
Maisto perteklius arba dideli kraštutinumai ir pokyčiai mityboje niekam nėra naudingi. Vienas iš svarbiausių sveikos mitybos principų yra ne kas kitas, bet saikas. Svarbiausi sveikatai palankios mitybos principai išlieka tie patys trys – saikas, balansas bei įvairovė: „Deja, tačiau nieko naujo šiuo metu pasakyti ar patarti neįmanoma.”
Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė taip pat ramina, jog jaustį alkį ar mažesnį sotumo jausmą pirmosiomis savaitėmis, kuomet formuojame sveikatai palankesnius mitybos įpročius yra normalu. Vėliau, dienoms bėgant, tai taps įpročiu, o ir naujas, mažesnes porcijas valgyti bus daug lengviau.
„Kartais sunku susitaikyti ir priimti tai, kuomet pradedame naują etapą. Visgi prisiminkime, jog pokytis ir tobulėjimas vyksta diskomforto, ne komforto sąlygomis. Žinoma, toks diskomfortas neturėtų būti nepakeliamas.
Be abejo pokyčiuose būtina skirti dėmesio ir kitiems svarbiems rutinos komponentams – pakankamam miegui, ir fiziniam aktyvumui. Ilgainiui tai neabejotinai duos teigiamų rezultatų, kurie motyvuoja tęsti pradėtą pokytį, didina galimybę gyventi su savimi darnoje, o tada ir svoris susitvarko, ir sveikatos būklė pagerėja“, – nusišypso Kristina.
