Kiekvienas, kuris nors šiek tiek domisi įvykiais pasaulyje, tikriausiai girdėjo apie skirtingus vadinamuosius „užšaldytus konfliktus“. Jų ne taip ir mažai. Dažniausiai „užšaldyti konfliktai“ tampa vienos ar kelių valstybių galvos skausmu. Tokie konfliktai ilgalaikiai – jie tęsiasi ne vienerius metus, be to, labai sunku atrasti jų taikaus sprendimo kelią, nes susikerta įvairių jėgų interesai. Dar vienas aspektas – mums, Centrinėje Europoje, šie konfliktai atrodo tolimi, gal net, mūsų požiūriu, nereikšmingi, tačiau kartais apie juos verta žinoti kiek daugiau. Kodėl tai gali būti mums aktualu? Tuoj paaiškinsiu.
Šių metų liepos pabaigoje Lietuvos žurnalistų bendruomenę sujudino incidentas, kai iš Azerbaidžano buvo deportuotas žurnalistas, Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ atstovas spaudai Gedas Saročka. Kaip aiškino pats žurnalistas, jis kartu su futbolo komanda išvyko į Baku dirbti savo tiesioginį darbą – nušviesti UEFA Čempionų lygos antrojo kvalifikacinio etapo rungtines, per kurias turėjo susitikti Panevėžio ir Baku komandos. Į Azerbaidžano sostinę Lietuvos futbolo klubo delegacija atvyko naktį, oro uoste visi delegacijos atstovai užpildė prašymus vizai gauti, paliko pasus ir buvo išleisti į viešbutį, kad galėtų pailsėti. G. Saročkai, deja, pailsėti nepavyko. Pasak jo, apie penktą valandą ryto jį prikėlė Azerbaidžano specialiųjų tarnybų atstovai – jie išvežė žurnalistą atgal į oro uostą ir įsodino į lėktuvą, skrendantį į Rygą (iš kur visa delegacija ir atskrido). G. Saročkai buvo paaiškinta, jog jis deportuojamas iš šalies dėl to, jog jo pase yra Kalnų Karabacho respublikos viza. Ją žurnalistas gavo anksčiau, dalyvaudamas tarptautiniame futbolo turnyre Armėnijoje.
Bet kuriuo atveju, deportacija yra labai nemaloni procedūra. Nors Azerbaidžano pareigūnai elgėsi su G. Saročka gana pagarbiai, jis vis vien, paties žurnalisto teigimu, patyrė „blogas emocijas, diskomfortą, moralinį pažeminimą“. Ko gero, tai patirtų bet kas, atsidūręs G. Saročkos vietoje.
Suprantama, žurnalistui sprendimas dėl jo deportacijos buvo visiškai netikėtas, nors, pagalvojus, šią istoriją tikrai negalima pavadinti sensacinga. Kalnų Karabacho konfliktas buvo vienas iš tų teritorinių ir etninių konfliktų, kurie įsižiebė po Sovietų Sąjungos žlugimo. Ši teritorija, kurioje gyveno gausi armėnų bendruomenė, sovietmečių priklausė Azerbaidžanui, tačiau separatistinės nuotaikos čia pasireiškė jau 1987 metais. Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo konfliktinė situacija peraugo į ginkluotą susirėmimą tarp Azerbaidžano, siekusio išlaikyti savo teritorijos vientisumą, ir Armėnijos, palaikiusios Kalnų Karabacho respubliką. Konfliktą pavyko užšaldyti tik 1994 metais, tačiau jis iki šiol nėra išspręstas. Azerbaidžanas vertina nepripažintą Kalnų Karabacho respubliką kaip savo teritorijos dalį ir siekia susigrąžinti jos kontrolę. Todėl tas faktas, jog G. Saročka ankščiau įvažiavo į Kalnų Karabachą iš Armėnijos pusės pagal nepripažintos respublikos vizą, Baku buvo vienareikšmiškai interpretuotas kaip Azerbaidžano įstatymų pažeidimas. Suprantama, jog šiuo atveju žurnalistui, besidominančiam futbolu, o ne užsienio politika, sprendimas apie deportacija buvo netikėtas ir šokiruojantis. Galima numanyti, jog G. Saročka net neįtarė, jog gali tapti savotiška užsienio karinio ir teritorinio konflikto auka.
Kalbant apie probleminius ir konfliktinius regionus galima išskirti nemažai informacijos, kurią ne tik verta, bet ir būtina žinoti asmenims, besiruošiantiems ten vykti. Pavyzdžiui:
* Apsilankymas nepripažintoje Kalnų Karabacho respublikoje gali sukelti problemų važiuojant į Azerbaidžaną.
* Pagal Gruzijos priimtą Okupuotųjų teritorijų įstatymą (įstatymas priimtas po 2008 metų Gruzijos ir Rusijos konflikto) įvažiavimas į Abchaziją galimas tik iš Zugdidžio municipaliteto teritorijos, o į Pietų Osetiją – tik iš Gorio municipaliteto teritorijos. Sienos kirtimas iš Rusijos Federacijos pusės draudžiamas – asmenys įvažiavę į paminėtas nepripažintas respublikas iš Rusijos teritorijos gali būti nubausti Gruzijoje bauda, siekiančia 2-3 tūkst. dolerių.
* Asmenys, apsilankę Izraelyje (turintys savo pase Izraelio vizą) gali susidurti su problemomis vykdami į kai kurias arabų šalis (pvz. Siriją, Iraną).
Čia būtų tik dalis įspėjimų smalsiems keliautojams arba žmonėms, kuriems teks lankytis probleminiuose regionuose darbo reikalais. Šiuo atveju galima priminti daugeliui girdėtą posakį, jog „įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, tad vykstant į bet kurią panašią teritoriją / valstybę (Kalnų Karabachą, Pietų Osetiją, Abchaziją, Padnestrę ar Kosovą) vertėtų pasidomėti, ar neiškils problemų vykstant į kitas šalis. Kitaip poilsio ar darbo kelionė gali būti smarkiai sugadinta – dėl netikėtų istorinių bei politinių aplinkybių.
Viktor Denisenko
